A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
C Am Dm G
Ši baladė tikrovei labai artima:
C Am Dm G
Kartą velnias gyveno kartu su šeima.
C Am Dm G
Nežinia, kaip seniai jis jau buvo našlys;
C Am Dm G
Atminimui žmonos liko dukterys trys.
Ir ketvirtą turėjo slapta nuo žmonių -
Nešventų pasitaiko, deja, ir velnių.
Taigi buvo kitoms ji sesuo netikra,
Toji laumės gražuolės ir velnio dukra.
Daug dienų, gal daug metų praėjo, kažin,
Velnio dukros vis augo ir ėjo gražyn,
Tiktai tėvas paliego ir nutarė kartą:
"Dukras man už vyrų išleisti verta".
Ir pačią vyriausią pakvietęs į rūmą
Jai tarė: "Tau kraičio skiriu išdidumą"
Ir vyrą įžymų ir gražų išrinko -
Vyriausioji tapo žmona karininko.
Antrosios jaunikis - turtingas pirklys,
Besaikis godumas - jos kraičio dalis.
Trečiajai - poetas akių mėlynų
Ir įteikė nerimą jiems dovanų.
Išgirdusi tai ir duktė ketvirta
Atėjo į rūmą, nors nebuvo kviesta.
"Tau neskirsiu dalies, - tarė tėvas piktai,-
Teks tau vyrą taip pat susirasti pačiai.
Tave motina šaukė meilės daina,
Tad keliauk be turtų per pasaulį viena".
Atsiduso duktė ir nuleido akis -
Tą akimirką apgaubė žemę naktis.
Netgi tėvui pačiam pasidarė gūdu
Ir tada pavadino ją meilės vardu.
Taip keliauja jinai nuo tada per pasaulį,
Neša žmonėms pavasarius ir saulę.
Vieną meiliai ji guodžia, kitą skaudžiai kankina
Ir kiekvienas vardu ją vis kitokiu vadina.
Balnokim, broliai, žirgus, Reiks karan joti. Paduok, sesule, kardą, Reiks priešą kirsti. O jeigu aš negrįšiu, Žirgelis parneš. Ant mano smėlio kapo Berželis žaliuos. O tam žaliam beržely Gegulė kukuos. O toj raiboj gegulėj Širdelė plazdės. O toj mažoj širdelėj - Visa Lietuva. O toj visoj Lietuvoj Lietuviai dainuos.
Am F G Em
Baltais pūkeliais krinta snaigės iš viesulingų debesų.
Am F G C
Išskrido paukščiai lig dausų. Tylu, jų meilės giesmės baigės.
Dm G C Am
Lai krykštauja toli nuo mūs užmiršę darganas ir lietų.
Dm E Am
Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą.
Kokia niūri rimtis aplinkui, kaip viskas tuščia ir nyku,
Kai negirdėti virš laukų sparnuotų mūsų giesmininkų.
Drauguži mielas, būk ramus. Šaltos žiemos ranka gruoblėta
Išbaidė juos, bet į namus jie grįš pavasarį saulėtą.
O mes, besparniai žemės paukščiai, juos pasitinkam akimis
Ir vėtrą vėl nujausdami grėsmingon šiaurėn žiūrim baukščiai.
Likimas piktas ir nuožmus dažnai lyg žaislą žmogų mėto.
Pavydžiu paukščiams - į namus jie grįš pavasarį saulėtą.
Jie lėks viršum kalnų ir klonių, jie lėks melsvais dangaus keliais
Ir vėl, kaip pernai, nusileis ant seno ąžuolo galiūno.
Ir džiugins jaunus ir senus giesmė tiek sykių jau girdėta.
Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą.
Arba Dm Gm C Dm
Dm G C F
Gm C F Dm
Gm A Dm D7
Am E
Baltos lelijos po langais susivijo.
Am
Po lelijom balčiausiom du vaikeliai stovi.
Vienas vaikas baltas, kitas vaikas žalias,
Viens į kitą žiūri, žvaigždeles klausinėja:
Am
Kas pasėjo žvaigždeles?
F
Kas pasėjo lelijas?
E
Kas gi ežerus pasėjo?
Am
Kas pasėjo žmogelius?
Kas gyvena danguje?
Kas gyvena kalnuose?
Kas gyvena po žeme?
Kas gyvena žvaigždėse?
Kur mes eisime šįvakar?
Kur mes eisime rytoj?
Kur mes būsim, kai pasensim?
Kur po šimto metų būsim?
Bėk, upela, vingurdama, Nešk vainiką lingaudama. Oi lia oi lia... Ir nunešė nulingavo Į motulės margą dvarą. Ir išėjo motinėlė, Ir paėmė vainikėlį. Vainikėli žaliukėli, Dėl ko greitai supelėjai? Dėl to greitai supelėjau, Kad su našliu sukalbėjau.
C G C Am
Boružėlė septyntaškė, lia lia lia lia
Dm G C Am
Panaši į mažą braškę, lia lia lia lia
lia lia... Dm G C Am
Dm G C
Boružėlė lipa delnu,
Jai atrodo - kopia kalnu.
Boružėlė valgo blyną,
Jai atrodo - cepeliną.
Boružėlė šoka breiką,
Jai atrodo - kelia streiką.
Boružėlė šoka tango,
Jai atrodo - šoka samba.
Boružėlė geria kavą,
Jai atrodo - limonadą.
Boružėlė valgo ledą,
Jai atrodo - šokoladą.
Kiek sparneliuose taškelių,
Tiek savaitėje dienelių.
Kai ant delno jai įgrysta,
Užsimano ji nuskristi.
Man atrodo - valgiau braškę,
Pasirodo - septyntaškę...
Arba Em
G D Em
C Em Nieko nėr geresnio, kaip keliaut kartu, Dm G Eiti per pasaulį mums visiems smagu. C Am Mums nebaisūs nuotoliai, pavojai, Dm G C Am Su draugais išsiruošėm kelionėn. Dm G C Am F G Su draugais išsiruošėm kelionėn, lia... Savo pašaukimo nepamiršim, Juoką, džiaugsmą su visais dalinsim. Rūmų auksas, turtai nevilioja, Mums brangesnė nuostabi kelionė.
Bruolis sesis nemylieja, Nei rūteliu nepasieja, Remš-ted-rem, Oi-lia-ly-lia, Lylia-lialia, Remš-ted-rem. Kad jas sieja, nederieja, Egliu šakas nugulieja. Išjuo bruolis i vaiskeli, Palik sesi mažileli. Parjuo bruolis ėš vaiskeli, Atrond sesi už staleli. Už staleli besėdonti, Gruomatieli berašonti. Eisio, klausio muotinelis, Kas ta bova duo veišneli? Ta bova juoki veišneli, Ta bova tava seseli. Vuo ka būčia ton žinuojis, Būč duovenu duovanuojis. Auksa žeida ir šalyka, Žaliu rūteliu vainėka.
O pavasari malonus, O pavasari gražus, Tu toks mielas, paslaptingas, Tu atgaivini jausmus. O, pavasari, skubėki Širdį mano nuramint. Širdžiai ilgesio nereikia Pirmą meilę sugražink. Ten, kur žalias vasarojus, Teka upė šniokšdama Ir armonika raudojo Stiprių rankų traukiama. Buvo naktys švento Jono, Laužai degė paupy, Buvo linksma ir malonu Pirmą meilę prisimint. Tu neklausk, kam aš nešioju Baltą gėlę atlape, Kieno vardą aš išpjoviau Į žilvytį ties upe. Baltas žiedas nekaltybės, Jis nešiojamas visų. Tavo vardą pirmutinį Aš išpjoviau ant šakų. Kaip paukštelis prie paukštelio, Kaip gėlelė prie gėlės, Taip širdelė prie širdelės Vienąkart nurimt turės.