A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Em C Įkvėpimas mus apima, Em C Skaidrios spalvos tuoj išsilies - D C Tai nematomas tapytojas Em C Pilką žemę tuoj naujai nušvies Em C Ir pripildys ją naujų spalvų, G A Nes paveikslas - tai žemė, Em H7 Kuriam aš esu ir tu... G C D G Duokime o - o - o - o - o, G C D G Duokime viską gyvenime iš meilės. G C D G Duokime o - o - o - o - o, G C Duokime viską, D G Am H7 Em Nes meilė nepraeina. Tartum kerinti muzika, Negirdėti nauji garsai. Muzikantas nematomas Kuria dainą stebuklingąją. Girdint ją galėsim kelią rast, Ten, kur visko pradžia yra, Kur nueisim aš ir tu... Piešinys nesuprantamas Ir jausmu nepamatuojamas, Kas iš mūsų pakartojamas? Taip Kūrėjas paskyrė mus Kad kiekvienas būtų kaip spalva, Kaip raidė ir kaip natos, Kad gyventume vienas kitam.
G Hm C D Ir ant manęs dangus dar nusileis, G Hm C D Dar aš per naktį grįšiu į tą pusę. G Hm C D Kaip paskenduoliai vėl išplauks keliai, G Hm C D Kur kenčia vienkiemiai, palaidoti lig pusės. C D Em Hm Dar mano balsas properšoj nušvis C D G Em Ir į pusnis jo niekas neišlaistys. C D Em Hm O ta tyla - kaip trokštanti žuvis C D G Em Hm D7 Išplauks prieš srovę... Nemunais į laisvę... Tiktai neduok šalikelėj rūdyt, Kad tarp pelėsių sienos neužgriūtų, Pašviesk tu man kaip Ostija širdy, Pabūk ant stalo plotkele su rūta. Ir nieks manęs į pusnį neišleis, Ant gruodo neparblokš per vėtrą baisią. Ir savo balsą ant pirmos žolės Delnais pajutęs vieškeliais paleisiu. Arba C Em F G F G Am Em F G C Am F G Am Em F G C Am Em
Ten, kur teka upė Nilas, Ten gyvena krokodilas, Krokodilas išsižiojo, Ir nukando negrui koją. Tai negerai, bet kad būt geriau, Kad jis valgytų mažiau! Atvažiavo sanitarai, Pažiūrėti, kas čia daros. Žiūri teka upė Nilas, Ten gyvena krokodilas. Ir atėjo begemotas, Toksai didelis pilvotas, Jis išgėrė upę Nilą, Ir prarijo krokodilą.
C F Eikim, dainuokim ir garbinkim Viešpatį, C F Rankom plokime, aukštinkime Jį, C Viešpaties vaikai! Bus tvanas, bus tvanas, bus tvanas tarė Dievas, Tu išgelbėk, Nojau, ir padėk Viešpaties vaikam. Nojus staiga suskubo statyti arką, Dirbo, kalė, stengėsi labai Dėl Viešpaties vaikų. Lijo ir lijo, ir lijo smarkus lietus, Žvėrys matė: oi kaip bus blogai Viešpaties vaikam. Žvėrys suėjo, sulipo po du, po du: Krokodilai, liūtai, drambliai, Viešpaties vaikai. Saulė pakilo, sušilo, išdžiuvo žemė Ir pasaulis tapo vėl gražus Viešpaties vaikam. Žvėrys išėjo iš arkų po tris, po tris: Krokodilai, liūtai, drambliai, Viešpaties vaikai. Štai taip Nojus įvykdė Dievo valią, Kaip gerai, kad viskas taip gerai Baigėsi gerai!..
Am Nuo mano lango lig tavo durų Dm tūkstantis varstų. Am Per visą naktį po visą miestą Dm šešėlių žingsniai. F Švaistūnas klevas žvangantį auksą Am pavėjui žarsto. F Am Iš lapų saujos rudenio nebesurinks. Nuo mano delno lig tavo skruosto prieblandos vėsios, Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas, vaiduoklių aidas. Per visą naktį lyg šiltą paukštį Nešu ištiesęs Tokį vienintelį, vienišą tokį savo švelnumą.