A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
C G Am F Nelauktai iškilo grėsmė, Gandai aplink - ateina zombiai. Naktim nemiegu ir griebia nervas, Grasina zombiai skaudžiai kąst. C G Am Gyvenk kaip galima švariau, Pikti kenkėjai tupi tundroj. Paklausyk, paklausyk ar girdi - Zombiai atrieda atidunda. Kaip apsigint jau žinau, Apsišluok ir apsiplauki. Kitaip užpuls padarai - Ropliai, graužikai ir zombiai. Balandžių daug Ukmergėj Jie nekalti, tačiau apsėsti. Neglostyk jų visiškai, Zombiais gali tu apsikrėsti.
Žemė kėlė žolę, Žolė kėlė rasą, Rasa kėlė pasagėlę, Pasagėlė žirgą. Žirgas kėlė balną, Balnas kėlė raitą, Raitas kėlė kepurėlę Sitikęs mergelę.
Kaip brangi esi, žeme tu gimta. Nors būnu toli, tau širdy vieta. Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos, Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos. Nors esi maža, bet esi didi, Nemuno vaga - tai tava širdis. Žemėj Lietuvos... Ar diena žiemos, ar naktis rudens, Tavo šilumos man užteks gyvent. Žemėj Lietuvos...
G E7 Ryto rasą nuo žiedų nubrauksiu Am D7 C G D7 Ir rasotu delnu pasigausiu vėją. G E7 Pasigavęs vėją pasidirbsiu laivę, Am D7 C D7 Pasidirbęs laivę pas tave išplauksiu. Em A7 Rytą vakarą, žiemą vasarą, C D G H7 Saulei šviečiant, lietui lyjant, Em Am C Sningant sodams, riešutams byrant, D G Lauk manęs... Vakarais po pievas rūkas vaikštinėja. Aš tą visą rūką klonin susikviesiu, Susikvietęs rūką pasidirbsiu laivę, Pasidirbęs laivę pas tave išplauksiu. Vasarą atplauksiu laukų vėjo laive, Rudenį atplauksiu pievų rūko laive. Žiemą nukrisiu sniegu tau ant delno. Pavasarį išaugsiu pirmąja žole.
C G Am O gėlės, pražįdusios vakar prie lango, C G Am Dar viena diena taip dėsningai pabrango, C G Am Švelnumas kvepėdamas plūsta ir plūsta, C G Am Į žodį, į tylą, į mudviejų būstą. C G Mes nieko nelaukiam, C Am Mes viską jau žinom, Dm G Ką gavę kadais, C G jau grąžinom grąžinom. C G Išeiti nebeskubam, C Am grįžtam iš lėto, Dm G Į čia, kur dar šiandien, C G į skolą gėlėtą. Gerai, kad žydėjimas šitoks užplūdo, Kad šitokią žiemą, kad rausva, kad mudu, Tavo ar mano ranką pakėlę Dar galim paliesti pražydusią gėlę. Kai dar ne kita žiema už langų Kai nieko neliesi, kai liks per brangu. Gerai, kad žydėjimas šitoks užplūdo, Kad šitokią žiemą, kad rausva, kol mudu.
Kai nubusi, už lango nebus jau Mielo žvilgsnio ir saulės šiltos, Ir jau niekad žydri autobusai Užpustytoj stoty nesustos. Nuvingiuos balto vieškelio vizijom Ir tylės, lyg užburtas tylės, Tik kaktoj raukšlele įsirėžęs Ilgesys vis gilės ir gilės. Pried.: Lia lia lia... Visos naktys bus šaltos ir žvarbios, Bals laukai ir plaukai mūsų bals, Ir tik tarpais lyg tolimas aidas Tavo juokas langan pasibels. Ir aš vėlei iš džiaugsmo pajusiu, Džiaugsmo vasaros mūsų šiltos, Ir taip lauksiu, kada autobusai Užpustytoj stotelėj sustos.