A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Ir paauga žalia leipa Keimo vidurieli. Ir atlieki vuolungieli, Tūpi unt šakelis. Vai vuolunge, vuolungiele, Kami tu lakiuoje? Aš lakiuojau aukštūs kalnūs, Žaliūs birštvyneliūs. Vai vuolunge, vuolungiele, Kon tu ten regieje? Aš regiejau gražis panas, Po suoda vaikščiuojant.
Ir pasėjau žalią liną, žalią liną, žalią liną. Ramta tidri žalią liną, žalią liną. Ir išdygo žalias linas... Ir užaugo žalias linas... Ir pražydo žalias linas... Ir nuroviau žalią liną... Ir sumyniau žalią liną... Ir suverpiau žalią liną... Ir išaudžiau abrūsėlį bernužėliui žalio lino... Džiaugės džiaugės bernužėlis abrūsėliu žalio lino...
Išbėgs išbėgs pelė iš miško. 2 k. Ta pelė tą grūdą, Tas grūdas per pusę, Ta pusė per pusę Avižėlių žalių. Išbėgs išbėgs katė iš miško. 2 k. Ta katė tą pelę, Ta pelė tą grūdą... Išbėgs išbėgs zuikis iš miško. 2 k. Tas zuikis tą katę... Išbėgs išbėgs lapė iš miško. 2 k. Ta lapė tą zuikį, Išbėgs išbėgs vilkas iš miško. 2 k. Tas vilkas tą lapę... Išbėgs išbėgs meška iš miško. 2 k. Ta meška tą vilką...
Ž. & M: V.Kernagis
Dm G C Am Dm G C
Išeinu, palieku tave, nepyk,
Dm G C Am Dm G C
Išeinu, palieku tave, atleisk.
C Dm G C Am
Nes nežinojau, kad tu nežinai, kas tai sniegas,
Dm G C
Nežinai, kas tai lietus.
C7 Dm G C
Ir nežinojau, kad tu nežinai, kas tai pievos,
Dm G C
Nežinai, kas tai bičių medus.
Norėjau atnešti tau iš pievų, iš pievų
Laukinių bičių medaus.
Bet nežinojau...
Gal kada nors suprasi tu,
Ką norėjau tau pasakyt tada.
Gal kada nors suprasi tu,
Kad be pievų nebus medaus.
Ir gal tada vėl sugrįšiu aš,
Už lango vėl lis lietus,
Ir gal tada vėl bitės neš
Auksinį medų mums.
Arba F G C Dm C
F G C Dm C
C F G C Am
Dm G C
C F G C Am
Dm G C
C Dm G C
Išgalvojau lietų, išgalvojau giedrą,
Am Dm G C C7
Išgalvojau jūrą ir kai ką daugiau,
Dm G C Am
Išgalvoti paukščiai retkarčiais pagieda
Dm G C
Išgalvotą giesmę, ir gyvent smagiau.
Išgalvojau viską, ko esu netekęs,
Kelią, gražią viltį ir kai ką daugiau.
Man ilgai šypsosis išgalvotos akys,
Išgalvotos lūpos, ir gyvent smagiau.
O kai nebeliks tikėjimo nė lašo
Ir kančia į kūną tyliai įsibraus,
Išgalvosiu viltį, kad ir labai mažą,
Bet ir vėl gyventi bus, žinok, smagiau.
Arba: G C D7 G Em
Am D7 G G7
G A D Hm
Em A D
Arba: G A D Hm
Em A D
Am Dm
Ištirpsta sniegas,
G C Am
Saulės šilumoj atbunda gėlės.
Am Dm
Jaučiu, kaip plaka
G C C7
Širdis karštai, ją glosto vėjas.
F G
Ir karštą ašarą ant savo skruosto
C Em Am
Aš pajuntu vėl, bet ją nušluosto
F G
Atklydęs vėjas, bet ne tavo
C C7
Taip švelnios rankos, kurios mylavo
F G
Apleistą širdį, kuri taip virpa
C Em Am
Ir trokšta meilės labirintų,
F G C
Paklysti nori jų ramybės tamsoje.
Ištirpęs sniegas
Nuteka šlaitais žiemos apleistais.
Menu - tą žiemą
Tu palikai mane skausme didžiausiam.
Juk aš mylėjau tave labiausiai,
Tai kam gi iškeitei jausmus į tamsą
Ir kam gi tu pasirinkai gėles ir karstą.
Bet nežinojai tu, mieliausia,
Kad tavo kapą dengs lapų auksas
Ir baltos astros
Žiedeliais savo papuoš tave.