A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
O atsimenu namelį aš gimtinį savo, Kur motulė prie ratelio supdama niūniavo. Ir dainelė ta lopšinė, ta daina motulės, Ir šiandieną man ausyse skamba čiūčia liūlia. Čiūčia liūlia, mažutėli, auk greičiau, užauki - Ir Tėvynė, ir Dievulis tavęs jauno laukia... Kai išklystu į pasaulį platų, begalinį, Tėviškėlės atminimas man laimužę mini... Kai į saulę pasižiūriu, vakaro saulužę, Ji man primena kaip gyvą mylimą motulę. Ir kasdien regiu tą kaimą, tą namelį savo, Kur gyvenimo palaima man lopšy liūliavo.
Oi ant kalno ant aukštojo, Stovi balta karūnėlė, Oi oi oi, Stovi balta karūnėlė. Po ta balta karūnėle Guli pilkas akmenėlis, Oi oi oi, Guli pilkas akmenėlis. Ant to pilko akmenėlio Sėdi tėvas motinėlė, Oi oi oi, Sėdi tėvas motinėlė. Sėdėdami gailiai verkia, Kad sūnelį karan rengia, Oi oi oi, Kad sūnelį karan rengia. Oi sūneli, oi raiteli, Oi, ką tu ten pasiklosi, Oi oi oi, Oi, ką tu ten pasiklosi? Oi, ką tu ten pasiklosi, Oi, kuo tu ten užsiklosi, Oi oi oi, Oi, kuo tu ten užsiklosi? Šaltą rasą pasiklosiu, O miglele užsiklosiu, Oi oi oi, O miglele užsiklosiu. Oi sūneli, oi raiteli, Tu nujoki Vilniaus miestan, Oi oi oi, Tu nujoki Vilniaus miestan. Tu nujoki Vilniaus miestan Ir nuspirki tris triūbeles, Oi oi oi, Ir nuspirki tris triūbeles. Pirmų triūbų užtriūbysi - Tėvų močių pravirkdysi, Oi oi oi, Tėvų močių pravirkdysi. Antrų triūbų užtriūbysi - Vilniaus miestų pabudysi, Oi oi oi, Vilniaus miestų pabudysi. Trečių triūbų užtriūbysi - Visų svietų sujudysi, Oi oi oi, Visų svietų sujudysi.
Oi eisim namo, namutyžio, Da rasim namie negulusius. Rasim močiužę belaukiančią, Žilas pakulėles beverpiančią. Verpk, verpk, močiute, ko ploniausiai, Išleisi dukrelę ko toliausiai. Į tą kiemelį nežinomą, Už to bernelio nemylimo.
Oi laukiau, laukiau šventos dienelės, Labai pasiilgau savo mergelės. O kai sulaukiau subat vakarėlio Sėdau ant žirgelio, jojau pas mergelę. Oi tu bernyti, ar gerai jojai, Tamsiojoj naktelėj ar nebijojai? Nebuvo laiko, kada bijoti, Labai pasiilgęs skubinau joti.
Oi ly lia lia, kalnas kalnelis, Naujas dvarelis, oi ly lia lia. Oi ly lia lia, naujas dvarelis, Bėgo vynelis, oi ly lia lia. Oi ly lia lia, bėgo vynelis, Bajoras sėmė, oi ly lia lia. Oi ly lia lia, bajoras sėmė, Mergeles girdė, oi ly lia lia. Oi ly lia lia, mergeles girdė, Linksmos dienelės, oi ly lia lia.
Oi lunkela lunkela, 2 k. Oi lunkela, žalioji pievela. 2 k. Oi, mas pjausim šienelį, 2 k. Oi, mas pjausim, berneli, šienelį. 2 k. Oi, mas josim Rygužėn, 2 k. Oi, mas josim, berneli, Rygužėn. 2 k. Slaunus miestas Rygužė, 2 k. Dar slaunesnis, berneli, Varšuva. 2 k. Stovi vaiskas kaip mūras, 2 k. Stovi vaiskas, berneli, kaip mūras. 2 k. Zvimb kulipkas kaip bites, 2 k. Zvimb kulipkas, berneli, kaip bites. 2 k. Krenta vaiskas kaip mūras, 2 k. Krenta vaiskas, berneli, kaip mūras. 2 k. Bėga kraujas kaip vanduo, 2 k. Bėga kraujas, berneli, kaip vanduo. 2 k. Laka šunes kaip levai, 2 k. Laka šunes, berneli, kaip levai. 2 k.
Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios Tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus, Lauks teismo dienos paskutinės. Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas Kad laužo užrūstintas vėjas. Tau dar liko sūnų, kas Tėvynę praras, Antros neišmels apgailėjęs. Ten, už upių plačių, žiba mūsų pulkai. Jie mylimą Lietuvą gina. Kam nusviro galva, tam dangaus angelai Vainiką iš deimantų pina. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens: Baltveidės oi verks, nes mylėjo! Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens, Kiek priešų ten kraujo tekėjo. Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus Ir priešų sulaužė puikybę, Už devynias marias, už tamsiuosius miškus Išvarė kryžiuočių galybę. Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų, Kai duobę kareiviai ten kasė, Ir paguldė daug brolių greta milžinų, O Viešpats jų priglaudė dvasią. Oi neverk, matušėle, kad jaunas sūnus Eis ginti brangiosios Tėvynės! Kad pavirtęs kaip ąžuolas girių puikus, Lauks teismo dienos paskutinės.
Oi ta ta, kupole graži, Vai kur tu buvai, oi ta ta. Oi ta ta, laukely buvau, Rugių dabocie, oi ta ta. Oi ta ta, dai ko rugeliai Užvis gražesni, oi ta ta. Oi ta ta, mažna ženyties Dai Jonukėliui, oi ta ta. Oi ta ta, mažna padaryc Saldaus alučio, oi ta ta. Oi ta ta, mažna paprašyc Mielų svetelių, oi ta ta.
Oi tu žirge žirge, Bėrasai žirgeli, Ko dairais aplinkui Į dulkėtą kelią? Tas kelias į Vilnių, Gedimino pilį, Ten, kur mūsų broliai Vargsta už Tėvynę. Oi nežvenk, žirgeli, Dar ne laikas joti - Leisk man jaunam augti Jėgomis ir protu. O kai aš užaugsiu, Tai narsiai kariausiu - Gedimino pily Trispalvę iškelsiu. Gedimino pily Trispalvę iškelsiu Ir prie Aušros Vartų Karštai pasimelsiu. Ir prie Aušros Vartų Karštai pasimelsiu, Dievui ir Tėvynei Žemai nusilenksiu. Dieve Visagali, Saugok mūsų šalį, Tėvą ir motulę, Brolį ir sesulę.
Oi žiba žiburėlis Kaip aukso liktorėlis. Ten stovėjo žila motulė Ant dvarelio išėjus. 2x2 Ant dvarelio išėjus, Vartelius atsikėlus, Klausinėjo pas dukterėlę Ar su visam parėjo. 2x2 Ne su visam, motule, Ne su visam, širdele, Aš parėjau pas motinėlę Rūtelių vainikėlio. 2x2
O jau mano mielas Ankstų rytą kėlės Ne dėl žalio vyno - Dėl žalio žolyno. O jau mano mielas Sau burnelę prausė... O jau mano mielas Marškinėlius vilkos... O jau mano mielas Sermėgėlę segės... O jau mano mielas Kepurėlę dėjos... O jau mano mielas Žirgelį balnojo... O jau mano mielas Į balnelį sėdo... O jau mano mielas Į karužę jojo... O jau mano mielas Vylytėlę kirto...
O kur tu buvai, bernyti mano? Ar an jūrių maružėlių žuvelių pažvejot? Ar daug sugavai, bernyti mano? Vieną mažą žuvužėlę - margąją lydekėl. Tinklelį taisiau, rankas mazgojau, Pariedinau žiedužėlį, rankelių žėrunėl. Žiedelį griebiau, patsai inpuoliau, Gelbėk mane, mergužėle, aš jau marių žentelis. Gelbėt gelbėčiau, kad aš galėčiau, Aš neturiu laivužėlio nei klevinių irklel. Juodasis laivelis girioj ant kalnelio, O kleviniai irklužėliai tėvelio sodely.
C Am Dm G
Tu ateini debesų kilimais.
Tu gyveni ten, kur paukščių takai.
Dm G C Am
O mano saule, tu mano šviesa,
Tu žemę sušildai ir sklaidos tamsa.
Tada, kai nuskaidrins padangę aušra,
Dm G C
O mano saule, ateik su diena.
Tu negali nesijuokt su vaikais.
Kur tu eini, žydi gėlės laukais.
Būk visada mėlynam danguje:
Man neramu, kai tavęs ten nėra.
Arba E Cism C E
A Fis H E(3k.)
A E
Am Dm
O mes eisime, eisime, eisime
G C
Rankomis susikabinę,
Am Dm
Prieisime aukštą kalną,
E C
Rasime skaidrų šaltinį.
Negerk iš arklio pėdos -
Kumeliuku pavirsi,
Negerk iš ėriuko pėdos, oi ne -
Avinėliu pavirsi.
O už to aukšto kalno
Vingiuoja ilgas kelias.
Tu eidamas juo nesuklupki, oi ne -
Akmenėliu pavirsi.
D G A D
Virš vandenų daug įšalusių veidų
G A D
Nebyliai šypsosis po tavo padu.
Hm Fism
Juk dažnai skenduoliai, o ne kaimynas, ne sesuo
G Em A A7
Pirmyn, man į antrą pusę.
D G A D
Slystu ledu į kaimą prie rugių.
G A D
Nuo drėgmės net mintys lūžinėja.
Hm Fism
Ledo skylės man primena akis,
G Em A7
Kaip kūjukas neriu tiesiai jų gelmėn.
G A D
O mes vaikai, o mes pasaulis,
G A
O mes vaikai, tie, kur bėgiojom basikom po
D
sniegą.
Hm Fism
Mūsų laukia toliai ir dangūs mėlyni,
G A D
O ledas toks slidus, jo galas vandeny.
Tiek daug draugų jau guli po ledu,
Po žolėm dugne miega ramiai.
Tavo broliai, kolegos, draugai,
Ir jų vardų jau niekas neminės.
Kiekvienam kely, pro ledkalnių marias,
Neužmiršk tiktai, kad skęsti nevalia.
Šiam pasauly senų skenduolių pilni kapai,
O tarp jų skęsta tavo draugai.
C Am
Vienišas klajūnas klaidžioja nakčia,
Dm G
Ieško sau pastogės, verkia paslapčia.
C C7 F
Tu atverk duris jam ir pakviesk vidun.
Dm G
Tau už tai atlygins amžinas dangus.
F G C Am
Visa yra, kas tiktai Tavyje.
F G C C7
Ištiesi mums Tu savajam delne.
F G C Am
Meile, tvirtybe visus mus jungi.
F Dm G
Skelbsim pasauliui, ką Tu mums skelbi.
Vienišas belaisvis kenčia tamsoje,
Kaip jis trokšta laisvės - vis sapnuoja ją.
Tu jį aplankyki, švelniai nuramink,
Atgailą atlikęs jis tave atmins.
Mažas štai vaikelis vaikščioja gatve,
Jis namų neturi, nieko nėr šalia.
Prie savęs priglausk jį, ir tada tikrai
Dangiškojo Tėvo būsite vaikai.
G
O sena Žemaitija,
D
Lietuvos tu dalis.
Am
Tu miškų viešpatija,
D G
Tavim džiaugias širdis.
Čia Kęstutis gyvena,
Mušdams priešus piktus,
Myli laisvę nuo seno
Žemaitijos žmogus.
Čia upeliai srovena -
Jūra ir Minija,
Žilą praeitį mena
Tau kiekviena kalva.
Tu bajorų Tėvynė,
Žemė mūsų šventa,
Krauju laisvę apgynė
Ten žemaičio ranka.
Ten Maironis kankinos
Ties Birutės kalva.
Jūra ošė, putojo,
Plovė smėlį banga.
Šičia Daukantas žilas
Mokė mus išminties,
Kolei plaka mūsų širdys,
Žemaitija klestės.
Te visad tave myli
Taip, kaip bočiai karštai.
Šitą kraštą mažytį
Apdainavo dainiai.
E A
Mes susitarėm aštuntą,
D A E
Tu neatėjai.
E A
Tu užgavai mano širdį,
D A E
Skaudžiai užgavai.
E
O tu ateik,
D A E
O tu ateiki pas mane.
Mes susitarėm ir vėlei,
Tu neatėjai.
Tu buvai toksai gerutis,
Mane mylavai.
Bėga bėga nesustoja,
Upės niekados.
Taip ir mūsų jaunos dienos
Negrįš atgalios.
C
Apsiklojusi beržo lapeliais
G C
Ant šakos miega mūsų dainelė.
C7 F
Kelk, dainele, skambėki linksmai,
D G
Jau pabėgo į mišką vilkai.
Nebijok tu piktųjų vilkų,
Čia turi visą pulką draugų,
Ir kai mes uždainuojam visi,
Bėga vilkas suskliautęs ausis.
Padainuokim dainelę kartu:
Viens, du, trys, keturi, viens ir du,
Kai dainuoja dainelę vaikai,
Pažaliuoja iš baimės vilkai.