A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
G D C G Pilnatis įlankoj žiūri: kaip gyvos C D D7 G Supas, linguoja burės vėlyvos. G7 C D7 G Skriskime liūdesį šalin nuviję, G D D7 G Santa Liučija, Santa Liučija. Žvaigždės padangėje mirga, plevena, Jauskis patogiai valtelėj mano. Lai tau širdelė nieko nebijo, Santa Liučija, Santa Liučija. Mielas Neapoli, tu numylėtas, Mieste žavingas, mieste saulėtas. Kiek atminimų sieloj atgyja, Santa Liučija, Santa Liučija. Kviečia į tolį mus lengvas zefyras, Vilnys vilioja vaiskios ir tyros. Ko gi nesėdat jūs į Eldiją, Santa Liučija, Santa Liučija. Vėjas padangėje papūtė gaiviai, Dainą dainuoja drąsūs jūreiviai. Visad jie smagūs, visad linksmi jie, Santa Liučija, Santa Liučija. Greitai vidurdienis, ko gi jūs laukiat, Jūron plačiojon ko jūs neplaukiat? Skriskime, liūdesį šalin nuviję, Santa Liučija, Santa Liučija.
C
Saulelė rieda,
Dm
Takelis žvilga,
F
Namai namučiai,
C
Nors ir po smilga.
C
Kas ten už durų
Dm
Tyliai krizena?
F
Pasakų senis
C G
Krosnį kūrena.
C
Stovi namelis
Dm
Ant vištos kojų -
F
Kaip tiktai noriu,
G C
Taip sugalvoju.
Lia lia lia lialia... Ant vištos kojų,
Lia lia lia lialia... Taip sugalvoju.
Aukštas kaip šaukštas
Kaminas rūkstantis,
Mėlynas mūras,
Žmogiukų tūkstantis.
C H
Jei dar nesibaigė lietus
Ir jei dar oras ne toks gražus,
Brolau, laikykis, nenusimink,
Nosies dar nenukabink.
Em D
Nes jeigu tu perplaukti jūrą
C G
Dėl savo svajonės gali,
Em D
Tai žibantis saulės miestas
C G
Tau švies visąnakt iš toli.
Em D
Ir jeigu tu skrisi į dangų
C
Ištiesęs rankas lyg sparnus,
Em D
Pasieksi planetą Soliarį
C G D
Ir rasi ten savo draugus, draugus.
Tu nematai linksmų veidų,
Tau nesinori niekur eit iš namų.
Gal tavo nuotaika bloga,
Tik nesakyk, kad taip bus visada.
Jei tavo ašaros dar čia
Ir tavo liūdnos mintys šalia,
Numok ranka į jas ir sustok,
Blogiems dalykams nepasiduok.
C Am Saulė, žemės motinėlė Dm G Mus globoja rūpestingai C Am Siųsdama po spindulėlį, F G Ji visiems kas dieną linki: F G Am Žolei - prasikalt pro lapą, F G Am Žiedui - skleisti svaigų kvapą, F G C Am Medžiui - kelt aukštyn šakas, F G C C7 Paukščiui - glostyti dausas. F G Am Dirvai - supt javus ant rankų, F G Am Upei - atspindėti dangų, F G C Am Man - kiekvieną dieną augti F G C (C7) Ir kas rytą saulės laukti.
Saulutė tekėjo, Lapeliai mirgėjo, O du broliai brolužėliai Žirgelius balnojo. Žirgelius balnojo, Su žirgais kalbėjo: - Oi, žirgeli juodbėrėli, Josim pas mergelę. Per laukelį jojau, Laukelis dundėjo, Kur pakliudžiau akmenėlį, Ugnelė žėrėjo. O štai ir prijojau Uošvelių dvarelį. Visi vartai užrakinti Variniais rakteliais. Oi išeik išeiki Upšveli, tėveli, Ir priimki mane jauną Ir mano žirgelį.
C G Am F C Sėjau žirnius ir pupas į juodąją žemelę. G Am F G O o pada bu dam bam. Am F C G Ir išdygo žirniai, ir išdygo pupos Am F C G Iki sesės saulės, iki broliuko mėnulio. Ir atskrido paukščiai, ir atskrido varnos, Ėmė lesti žirnius, ėmė lesti pupas. Aš paskelbsiu karą viso pasaulio paukščiams, Kad apginčiau savo mylimiausią daržą.
Sėjo sesutė rūteles, Sėjo sesutė rūteles, Kad Lietuvėlė, kad Lietuvėlė, Kad Lietuvėlė būtų žalia. Skynė sesutė rūteles, Skynė sesutė rūteles, Kad Lietuvėlė, kad Lietuvėlė, Kad Lietuvėlė būtų laisva. Pynė sesutė vainiką, Pynė sesutė vainiką, Kad Lietuvėlėj, kad Lietuvėlėj, Kad Lietuvėlėj būtų taika.
C Em Am
Aš kadais šventai tikėjau meile-
F G C
Aš buvau tikėjimo kvailys,
Rast norėjau tokią pačią kvailę...
Aš kadais šventai tikėjau meile:
Pasaką nežemišką ir dailią...
Jos pažeisti niekas neišdrįs.
Aš kadais šventai tikėjau meile-
Aš buvau tikėjimo kvailys.
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
Nors tikėjimo ir meilės stinga,
Aš dabar esu labai protingas,
Šalto liūdesio erdvėj sustingęs,
Ašarom ledinėm akyse,
Aš dabar esu labai protingas-
Skeptiku pakrikštinau save.
Dm C G Stoviu tarpduryje stoviu. Po senu stogu šviesa, Po blakstienom lyg po stogu Stoviu tavo akyse. Kiek išvysta ir išnyksta Kaip į kapą be kapų, Taip išbrauktum tartum krislą Iš akių skaros kampu. Baisiai greitai bėga laikas, Vis trumpesnės dienos, vis, Kad jas pievoj kur sulaikius Ir sulaikius amžinai. Įrašys į tamsų plauką Metai žilstančiom brydėm, Kad namai ne ten, kur laukia Durys, varstomos kasdien.
C Am C Am C
Aš viską viską užmiršau ir viską tau senai atleidau.
G Am F G
Sugrįžk, sugrįžk, vardu pašauk - tu vėl gyvensi manyje.
O jeigu ne, o jeigu ne - tai susitikime per klaidą,
Aš viską viską užmiršau ir viską tau senai atleidau.
F C Am
O aš taip myliu, aš taip myliu,
C
Prieš šitą jausmą meilė -
C
Lyg aidas tolimo griaustinio.
Įsiliepsnojęs ilgesys širdies išdegino kraštelį
Ir ašara lyg debesis nuplovė nuoskaudos šešėlį.
O aš taip myliu, aš taip myliu, kad rodos ir tavy galiu
Uždegt didžiulę jausmo ugnį, tik ta bedugnė, ta bedugnė...
Sutems tamsi naktužėlė, Nudrengs drangi drangužėlė. Kur aš nukeliausiu, Nakvi nakvynėlę gausiu. Ar ant bėro žirgužėlio, Ar ant tymo balnužėlio, Ar uošvės dvarely Margoj, margojoj klėtelėj. Nei ant bėro žirgužėlio, Nei ant tymo balnužėlio, Tik uošvės dvarely Margoj, margojoj klėtelėj. Bėki bėki žirgužėli, Pasiskubink juodberėli Į uošvės dvarelį Pas jauną jauną mergelę.
C
Sėdėjo svajoklis tuopos viršūnėj,
Am
Pamatė svajoklis žibantį daiktą.
Dm
Tai mano žvaigždė, - svajoklis nusprendė
G
Ir nusišypsojo jai.
C
O svajokli, mano mielas svajokli,
Am
Tai ne tavo, tai ne tavo, tai ne tavo žvaigždė,
Dm
Tai tik skubanti, skriejanti tolyn,
G
Tai tik skraidanti lėkštė.
Supylė svajoklis didelį kalną
Ir visą visą gėlėm apsodino.
Bus gražiau, bus gražiau, - svajoklis nusprendė,
Žvaigždės į žemę žiūrės.
Ryte dangus vėl buvo tuščias
Ir svajoklis iš sielvarto pravirko,
O žmonės aukštyn žiūrėdami šaukė -
Lyja žvaigždėmis!
Arba G
Em
Am
D
C Am Dm G Gyveno kartą pievoj vienišas svirplys, C Am Dm C Norėjo susirasti tokią kaip ir jis, Am G Kad tarp žiedų susėdę vakare Am G Ilgai ilgai dainuotų dainą šią: Tu man graži kaip ta gėlė, pilna medaus. Tu man gražus kaip beržas po lietaus. Prašyk ko nori. Būki geras, padainuok daugiau. Aš tau nuskinsiu saulę, saulę nuo dangaus. Labai labai nuliūdo vienišas svirplys, Norėjo susirasti tokią kaip ir jis, Kad tarp žiedų susėdę vakare Ilgai ilgai dainuotų dainą šią: tu... Ir išskleidė mažus sparnus vienišas svirplys, Ir pažiūrėjo mylimajai į akis. Ir jis ieškojo saulės, saulės danguje, Kad jie ilgai dainuotų dainą šią: tu... Bet pasiklydo pievoj vienišas svirplys Ir neberado tokios, tokios kaip ir jis, Kad tarp žiedų susėdę vakare Ilgai ilgai dainuotų dainą šią: tu...
C Am Dm G Gyveno pievoj vienišas svirplys, G C Pa-da-bu-dam, C Am Dm G Ir jis ieškojo tokios pat, kaip jis, G C Pa-da-bu-dam, C E Am Dm Sakyk, ko nori, būsiu tau gera C Am Dm G Ir mes kartu užtrauksim dainą šią, C Am Dm G C Pa-da-bu-dam... Gyveno medy vienišas genys... Gyveno jūroj vienišas ryklys... Gyveno tvarte vienišas arklys... Gyveno sienoj vienišas vinis... Gyveno puode vienišas samtis... Gyveno kaime vienišas kvailys...
C Am Dm C Šalia kelio, šalia kelio, šalia kelio karčema, Dm Am F C Ten gyvena, ten gyvena, ten gyvena šinkorka. Oi šinkorka, oi šinkorka, oi šinkorka šinkorka, Graži tavo, graži tavo, graži tavo dukrelė. Tai ne mano, tai ne mano, tai ne mano dukrelė, Tai samdyta, tai samdyta, tai samdyta mergelė. Duok studente, duok studente, duok studente tris rublius Ir mergelė, ir mergelė, ir mergelė tavo bus. Žalias vynas, žalias vynas, žalias vynas - ne vanduo, O studentas, o studentas, o studentas - ne piemuo. Žalias vynas, žalias vynas, žalias vynas iš vandens, O studentas, o studentas, o studentas iš piemens.
Šalia kelio vieškelėlio Gyveno šaltyšius. Vai dūda ir vėl dūda, Ai dai dūda dūdytėle Gyveno šaltyšius. Jis turėjo tris sūnelius, Visus tris kaip vieną. Vienas Jonas, antras Baltrus, Trečias Matijošius. Nuvažiavo į Alytų, Pirko Jonui dūdą. Jonui-dūdą, Baltrui-skripką, Matijošiui pyragą. Nuvažiavę į Alytų, Mes nieko negavom. Anei skripkos, anei dūdos, Anei pyragėlio. Vežčiau sūnus į Liubavą Mergelių daboti. Padabojo mozūrėles Su medinėm klumpėm. Kitų marčios - rugių pjautie, Mano - paviesiautie.
Šėriau šėriau sau žirgelį Rytą vakarėlį, Dėl to šėriau, kad norėjau, Kad jis gražus būtų. Kai nujosiu pas mergelę, Kad pašokinėtų, Viso kaimo mergužėlės Į mane žiūrėtų. Ar jūs žiūrit, ar nežiūrit, Aš jūsų nebūsiu. Išsirinkau sau mergelę Trylikos metelių. Kad aš ją turėčiau, Šėnavot mokėčiau: Šilko rūbais aprėdyčiau, Vyneliu girdyčiau. Ant ąžuolo žali lapai - Tai mano rūbeliai, Ant tų lapų gaili rasa - Tai mano vynelis. Laukiau metus, laukiau antrus, Josiu pažiūrėti, O jau mano mergužėlė Šoka jaunimėly. Visų jaunų mergužėlių Rūtų vainikėliai, O manosios mergužėlės Baltas nuometėlis.
Šėriau žirgelį Per savaitėlę, Kai atėjo subatėlė, Savo bėrą žirgelį Pabalnojau. 3x2 Vai žirge žirge, Žirgeli mano, Ar nuneši mane jauną Per pusantros valandėlės Šimtą mylių? 3x2 Nunešt nunešiu, Parnešt parnešiu, Jei pašersi avižėlėm, Pagirdysi vandenėliu, Tai nunešiu. 3x2 O kai aš jojau Pro uošvio dvarą, Čiulba ulba paukšužėliai Žaliam vyšnių sodely, Tai gražiai gieda. 3x2 Vai uošvi uošvi, Uošvi tėveli, Kas ten per paukštelė Žaliam vyšnių sodely Taip gražiai gieda? 3x2 Vai žente žente Žente sūneli, Tai ne paukštė, ne paukštelė, Tiktai mano dukrelė Taip gailiai verkia. 3x2 Vai ko ji verkia, Ko ji raudoja: Ar rūtelė nenuskinta, Vainikėlis nenupintas, Nepernešiotas? 3x2 Vai žente žente Žente sūneli, Jau rūtelė nuskinta, Vainikėlis nupintas, Jau pernešiotas. 3x2
G D
Šiam pasauly visko būna:
Em Hm
Atsimerki vieną rytą
C G
Ir dairaisi - ar čia juoktis,
C G
Ar čia verkti - nežinai.
Kas mylėta, kuo tikėta
Lyg žalių lietų nulyta:
Ąžuolais vijokliai virtę,
O vijokliais - ąžuolai.
Pelkės giriomis pavirto,
Pelkėm - pievos ir šilojai
Saulės, vėjo, savo rankų,
Vakarykščių valandų.
Rodos, nieko nepažįsti,
O galbūt nepažinojai,
O gal vandenį ir duoną
Vadinai kitu vardu.
Atsimerki - jau ne auksas,
Kas labiausiai auksu tviska.
Atsimerki - jau ant kaulų
Tavo namo pamatai.
Šiam pasauly visko būna,
Šiam pasauly bus dar visko.
Daug labai keistų dalykų
Atsimerkęs pamatai.
Arba: G Hm
Em D
C G
C G
Šiaudais dengtas namelis, Langelis mažutėlis, Su girgždančiom durelėm - Tai mano tėviškėlė. Graži Tėvynė mano Nuo šimtmečių senų. Tėvelis čia gyveno Ir aš čia gyvenu. Ant kalno grikių laukas, Žieduos bitutės dūzgia. Kviečiai, rugiai išplaukę Banguoja kaip giružė. Ten toli ošia šilas Ir šlama pušys senos. Vingiuodamas upelis Per akmenis čiurlena. Prie namo yr darželis, Daržely pinavijos. Eglišakių tvorelė Vijokliais apsivijus. Čia stovi medžio kryžius, Smūtkelis susikaupęs. Čia grįždamas iš darbo Tėvelis atsiklaupia.
D G D
Šią vasarą per vasarėlę
Em A D
Mano širdelė skaisčiai spindėjo.
D G D
Gale laukelių, gale sidabrinių
Em A D D7
Padėjau širdį po jovarėliu.
G A D
Gulėk, širdele, skaisčiai spindėdama,
G A D
O aš stovėsiu, dangun žvelgdama.
Dangun žvelgdama, tave atmindama
Tiek buvo džiaugsmo, o tiek ašarėlių.
Gailių ašarėlių, sidabro krislų
Sukalk namus man, baltas jovarėli.
Arba: A D A
D E A
A D A
D E A
D E A
C F G
Ak pūkuotas, švelnus šimtakoji,
C F G
Kur per vasarą sveikas bėgioji?
C Am F G
Kiek tu batų porų, kiek tu batų porų sunešioji,
C Am F G
Šimtakoji vikrus, šimtakoji vikrus, greitakoji?
Kiek tau batų kas rytą valyti!
Jei sušlampa, jei pradeda lyti,
Kaip sunku batus tau, kaip sunku batus tau nusiauti!
Kaip keblu prie durų, kaip keblu prie durų juos sukrauti!
Dm G
Aš norėjau dar daug ko paklausti,
Dm G
Aš norėjau tau ranką paspausti,
Bet bijojau, nes jau, bet bijojau, nes jau nežinojau,
Ką paduosi man, ką paduosi man - ranką ar koją.
Šią naktelę per naktelę Nemigau nemigau, Su broleliu obelėlę Sodinau sodinau. Prigyk prigyk, obelėle, Valyvai valyvai, Nokink savo obuolėlius Raudonai raudonai. Aš priskinsiu obuolėlių Raudonų raudonų Ir nunešiu bernužėliui Dovanų dovanų. Mergužėle lelijėle, Kur buvai, kur buvai, Kad šią naktį jaunimėly Nebuvai nebuvai. Šią naktelę per naktelę Nemigau nemigau, Su broleliu obelėlę Sodinau sodinau.
Šventė yra, turi būti, Kaip atpildas tiems, kurie laukia, Kaip antausis tiems, kurie netiki, Kiekvienam kitokia ir visiems sava, Turi būti šventė, šventė yra. Laimė yra... Meilė yra...
C G
Žaros šilkinės juosia lankas,
Dm Am
Jos lyg klajūnės naktį atves,
C G
Vėl man taip neramu be tavo dainos,
Dm Am
Gal ją sapnai iš sutemų atkartos.
Bet daina nebe ta, kai žemėj tamsu,
Ji švelni, bet šalta, todėl neramu.
O naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia.
Tad saule, paskleiski man savo šilumą, savo juoką.
C
Vėl, švieski man vėl.
G
Sušildyk rūko juostą, juostą miglų.
D
Vėl, švieski man vėl,
Sušildyk tamsią naktį, tą juodą naktį.
Vėl, švieski man vėl.
Pripildyk žemę džiaugsmo, džiaugsmo dainos.
Vėl, švieski man vėl.
Dainoj sugrįžta laimė, dainoj sugrįžta...
Gal nematai, ką moja laukai,
Gal negirdi, ką ošia beržai.
Jie nebylūs nakčia, bet gi nekart
Tau paslapčia geidė žodį ištart,
Bet ir žodis ne toks, kai žemėj tamsu,
Jis švelnus, bet gūdus, todėl neramu,
O naktis taip ilga, ilga ir juoda,
Man dar ilgiau, kai tavęs nėr šalia.
Tad saule, paskleiski...