A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Am E Am Akmeniniais veidais pasitinkame saulę. C Dm E Akmeninėm akim palydim ją vakaruos. A5 A7 A5 A3 Mūsų rankos beviltiškai nuskina gėlę, Am E Am Kad beprasmiškai vystų merginos plaukuos. Mes negirdime paukščių, nematom žvaigždžių, O tik skubam ir norime viską turėti. Mums pakanka tik vienadienių draugų, Kurių galim per daug nemylėti. O niekingas žmogau! Apgaulingas šis kelias, Kai manai, kad viską gavai ir turi Ir nelaimė į tavo namus tyliai beldžias, Apsidairęs matai, kad jau vienas esi. Tu prisimeni Dievą, deja, per vėlai Tavo kūną apgaubia juoda nebūtis. Tu šauki, bet aplink akmeniniai veidai Ir kažkas abejingai užspaudžia akis. Mano mielas žmogau, na sustok pagaliau, Kelk į dangų rankas ir paklauski savęs Savo sielos balsu: "Kam gi aš gyvenu?". "Kam gi aš gyvenu?"
Aktorių trio
C Em
Ak, tie metų laikai, kaip gerai,
A7
Kad jie mus malonumais gaivina.
Dm G C Am
Pražysta pavasarį rožių kerai,
Dm G
O ruduo dovanoja mums vyno.
F C
Dienos trumpyn, tu nerimsti širdie,
A7
Nors ir kaip man būtų to gaila.
Dm G C Am
Kol pavasaris, vynui sudie,
Dm G C
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Aš norėčiau tuo pat metu
Turėti ir meilės, ir vyno,
Bet meilė ir vynas kartu
Man rimtai sveikatą gadina.
Tad paisyt reikės išminties,
Nors ir kaip man būtų to gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Gegužio svaigiam kvaituly
Sutikau aš gražuolę Rozetę.
Aš maniau, ji man bus meili,
O jinai pasirodė koketė.
Pagaliau ją mečiau, nė girdėt
Apie ją nebenoriu, negaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Aš vėlei žiemą tariau,
Kas, brangioji, sakyk, mus sieja?
Eik tu savo keliais, bus geriau,
Bet pavasarį vėl ji atėjo.
Supratau, nėra ko bijot,
Nors praėjusių metų ir gaila.
Kol pavasaris, vynui sudie,
Kai ruduo, sudie, mano meile.
Tik sumaišė malonumus
Ta, kuria aš dabar žaviuosi.
Supratau, meilė džiugins dar mus,
Dar vyno išgerti rengiuosi.
Apžavėjo, ar ką, mane,
Nes kartoju pats sau aš tyliai:
Kol pavasaris, meilė vyne,
Kai ruduo, laimingas, nes myliu.
Antis
C Am F G
Pražydo, pražydo, pražydo
Prie kelio begėdės alyvos,
Nuraudo, nuraudo, nuraudo,
Virpėdamos ilgisi draugo.
Am G
Vaikšto vaikšto, po vieną, po du,
Am G
Ieško ieško laimingų žiedų.
F G
Nemyli - myli buria ratu,
F G
Laukia laukia meilės kartu.
Vėlyvos, vėlyvos, vėlyvos
Pavasarį tavo alyvos,
Nespėjo žydėti, nespėjo,
Ruduo pirma laiko atėjo.
Pradingo, pradingo, pradingo
Pavasario krūmas spalvingas.
Kas žino, kas žino, kas žino,
Kur mūsų svajonių alyvos.
Arba C Am G
Am G
Am G
Dm G
Dm G
Ant aukšto Nemuno kranto Sukursim vidurnaktį laužą. Susėsim rimti ir tylūs Rankom apglėbę kelius. Žiūrėsim kaip kibirkštys kyla Į aukštą gilų dangų. Brangieji tai mūsų metai, Valandos, dienos, minutės. Girdėsim ant kito kranto Dainuoja pažįstamą dainą. Nejaugi ir mūsų dainos Iš lėto apleidžia mus. Ir ūktels kažkas iš tolo Suklusę mes atsiliepsim. Tikėdami - mūsų ieško, Žinodami - mūsų neras.
Ant kalno gluosnys, pakalnėj šulnys, Ten stovėjo mergužėlė pati sau viena. Džium... Atjoj bernelis žirgo girdyti, Sustok, palauk, mergužėle, duok žirgui vandens. Džium... Negaliu stovėt, su tavim kalbėt, Šalta rasa, o aš basa - nušals kojelės. Džium...
Ant Nemuno kranto kareivis gulėjo, Pakėlęs galvelę į dangų žiūrėjo(2k.) Kelkis, kareivėli, gana tau gulėti; Jau tavo pulkelis viešu keliu trakia(2k.) Jau tavo pulkelis viešu keliu trakia Už žalių girelių tavęs prišai laukia(2k.) Tegul jisai traukia ir manęs nelaukia, O mano galvelė saldaus miegi nori(2k.)
D A Hm G D G A
Jei nori paklausyk, kas buvo karaliui vienąsyk,
D A Hm G D G A D
Prasti jo reikalai - žiū - maunas kelnes atbulai!
A D A
Angelėlis sako jam: Viešpatie, ką gi pats darai? Argi taip gerai?
D D7 E D G A D
-Dėkoju iš tiesų ak, koks išsiblaškęs esu!
Jei nori paklausyk, kas buvo karaliui antrąsyk:
Mat ginklai jo tvirti iš plieno jie buvo kalti.
Angelėlis sako jam: Viešpatie, prašom man atleist - nori susižeist?
Išmesim plieninius ir drošim tiktai medinius!
Jei nori paklausyk, kas buvo karaliui trečiąsyk:
Kariams kova sunki - jis pats atsistoja priešaky!
Angelėlis sako jam: Viešpatie! Lėks pirma kulka - krisi nė už ką!
-O taip, aš supratau! Žygiuoti pirmąjam teks tau!
Jei nori paklausyk, kas buvo karaliui paskutinįsyk:
Mirtis tik šast staiga! Ir sielos velniai bebėgą!
Angelėlis sako jam: Viešpatie! Jau nėra vilties! Eik išpažinties!
-Tikiu dabar tikrai - galėsiu aš mirti ramiai.
Ar aš tau, sese, nesakiau, Ar aš žodelio netariau? Iššluok kiemelį subatoj, Atjos bernelis nedėlioj. Atjos bajorai septyni, O jų tarnaičiai devyni. Atjos ir šelmis bernelis Kiek jis iškados pridarys! Pririšo žirgą prie tvoros, Prie lelijėlės ir rūtos, Pamuistė žirgas galvelę, Išlaužė uosio tvorelę. Bėgau per kiemą tekina Pas motinėlę verkdama: Vai, motinėle, ką daryt, Kaip reiks rūtelę atgaivint? Palaistyk rūtą vyneliu, O lelijėlę vandeniu. Prigis rūtelė iš šaknų, O lelijėlė iš laiškų.
Em C D G Aš ant balto smėlio parašiau tau laišką, Em C D G Ilgą liūdną laišką iš visos širdies. C D G Em Jį skaitys tik vėjas, kurs po jūrą vaikšto. Em C D G Kai skaitys jį vėjas, niekas negirdės. Skaito, atsidūsta ir mane paglosto, Ir sugriebęs smėlį žeria į akis. Mano laiškas keistas - jūra nesuprastų, Mano keisto laiško niekas neskaitys. Ir palikęs klūpant vieną kopų smėly Su širdin įaustu ilgesio žodžiu, Į šiaurinę vilnį vėjas pasinėrė, Smėlyje paliko keletas raidžių.
Aš atsikėliau anksti rytelį Ėjau lankyti rūtų darželio. Oi ly oi lylia, oi ly oi lylia, Ėjau lankyti rūtų darželio. Ėjau lankyti rūtų darželio, Radau išmintą sode takelį. Oi ly... Radau išmintą sode takelį, Žinau, kad buvo mano bernelis. Oi ly... Žinau, kad buvo mano bernelis, Buvo atnešęs aukso žiedelį. Oi ly... Buvo atnešęs aukso žiedelį, Norėj užmauti man ant pirštelio. Oi ly... Norėj užmauti man ant pirštelio, Žadėj kalbinti meiliais žodeliais. Oi ly...
Aš net pats nustebau, Kad toks mažas, toks lengvas, Pakalnutės žiede sutilpau Ir iškrito ašara džiaugsmo Iš mano akių... Ir išmušė ašara Tokį didelį ežerą Tokį gilų, kad jojo dugne Vargu, ar berasi mane... Ir nulinko žiedelis, neišlaikęs naštos, Nukritau aš ant žemės...
Aš su savo boba Morta! Aš su savo boba išėjau grybauti, Radau baravyką, negaliu išrauti. Mano ta bobutė labai silpna buvo, Beraudama grybą ir pati sugriuvo. Ei, grybai, grybai, jūs patieka mano, Kas jūsų nevalgo, nieko neišmano. Išsivirsim grybus, nugraibysim taukus, Duosime šeimynai, kuri dirba laukus. Ko nesuvalgys - į terbas sudėsim, Važiuosim kermošiun - užkandos turėsim.
Aš turėjau kuiną seną, Žiūriu - bestija jau stena. Rukvei ! Bum ! Rukvei vei vei ! Bum bum bum ! Rukvei rukvei rukvei bum! Čir vir vir vir, bum bum bum ! Ėmiau dalgę nuo pastogės, Žiūriu - bestija nusprogęs. Kasiau duobę, plačią, gilią, Kad palaidočiau bestiją. Kuino uodega kaip mietas, Neužtenka duobėj vietos. Aš tą uodegą nukirsiu Ir bestiją sutalpinsiu.
Aš užeisiu ant kalno, Pažiūrėsiu pakalnėn, Kur vanduo liūliuoja, Levandrėlė siūbuoja. Žiūriu - skęsta bernelis Ir jo bėras žirgelis. Gelbėkis, berneli, Skandink bėrą žirgelį. Aš aptversiu stainelį, Užauginsiu žirgelį. Bus žirgelis kitas, O bernelis tik šitas. Aš užeisiu ant kalno, Pažiūrėsiu pakalnėn, Kur vanduo liūliuoja, Levandrėlės siūbuoja. Žiūriu - skęsta mergelė Ir jos žalia rūtelė Gelbėkis, mergele, Skandink savo rūtelę. Aš aptversiu darželį, Užauginsiu rūtelę. Bus rūtelė kita, O mergelė tik šita.
C F G Aš žinau, yra tiesa pasauly Ir keliauja ji vienui viena. Pro melus, pro kerštą, pro apgaulę Eina ji tik vieną žodį nešdama, F G G C Vieną žodį - meilę nešdama. Aš žinau yra taika pasauly Ir keliauja ji vienui viena. Pro karus, pro kerštą, pro apgaulę Eina ji tik vieną ginklą nešdama, Vieną ginklą - meilę nešdama. Aš žinau yra tiesa pasauly, Ir keliauja ji vienui viena. Pro naktis, pro padugnes ji spindi saule Ir karaliui, ir man, vargšui, amžina, Meilę - vien tik meilę nešdama.
C
Atsigręžkite skrendantys
G
Iškeliaujantys stokit,-
Gm
Pamojuokite verkiantys
A
Visiems pamojuokit.
Dm
Pavėlavusiems, liūdintiems
G
Ir visiems susibūrusiems
C
Pamojuokite snaudžiantiems
G
Išsiilgusiems, laukiantiems.
Pamojuokite tolstantiems
Nepaliaujamai raudantiems
Nelabai prisirengusiems
Pamojuokite krentantiems
Pasiliekantiems, tylintiems
Užmirštiems, nusivylusiems
Pamojuokite kylantiems
Nemylėkit sau mylintiems.
C E Am
Bet tu tiktai nebaidyk
F G
Ryto strazdo giesmininko
C G Am
Tu tiktai paklausyk
F
Ne šiandien, tai rytoj
G C
Jisai užgiedos, tiktai lauk.
Fojė Am F Em Am Atsimenu tai, ko nebus jau daugiau. Atsimenu, koks buvo aukštas dangus. Aš mėgau svajot, kaip dabar tai matau, Atsimenu savo vaikystės draugus. Am F Em Am Tik prisimint negaliu, Ką visai pamiršau. Man brangi kiekviena paauglystės diena Ir ta mergina, kuri išmokė bučiuot. Atsimenu ir tą, kuri buvo pirma, Atsimenu, kaip aš pradėjau dainuot. Atsimenu miestus, visus, kur buvau: Paryžiaus gatves ir Niujorko barus, Ir Katedrą Prahoj, kur Dievą radau, Ir žmones visus, kuriuos ten sutikau. Tik prisimint negaliu, Ką visai pamiršau. Tik prisimint negaliu, Kur aš vakar buvau.
Atskrido paukšteliai ant vyšnios šakos, Čiulbėjo ulbėjo kaip mudu abu. Pirmyn, atgal, kairėn, dešinėn, aukštyn, žemyn, Kaip mudu abu. Nutūpė pakšteliai ant vyšnios šakos, Čiulbėjo ulbėjo ... Susuko lizdelį tarp vyšnių baltų, Čiulbėjo ulbėjo... Padėjo kiaušelius tarp vyšnių baltų, Čiulbėjo ulbėjo... Perėjo vaikelius tarp vyšnių baltų, Čiulbėjo ulbėjo... Išskrido paukšteliai iš vyšnių baltų, Čiulbėjo ulbėjo...
Augo verbelė ant didžio dvarelio. Oi vynas vynas žaliasai. Ant tos verbelės gražios šakelės. Oi vynas... Ant tų šakelių gaili raselė. Oi vynas... Išeik mergela ant didžio dvarelio. Oi vynas... Susemk mergela gailią raselą. Oi vynas... Gailią raselą į šilko skarelą. Oi vynas... Duos tau motinėlė tris radastėlas. Oi vynas... Pirma radastėlė-rūtų vainikėlis. Oi vynas... Antra radastėlė-aukso žiedelis. Oi vynas... Trečia radastėlė-mylimas bernelis. Oi vynas... Pasaky mergela, kur tavo bernelis? Oi vynas... Mano bernelis svetimoj šalelėj. Oi vynas... Svetimoj šalelėj, su priešu kariauja. Oi vynas... Už šitą vyną-kapa kiaušinėlių. Oi vynas... Kapa, kaip kapa-dvidešimt aštuonis. Oi vynas...
D A D
Visi vaikai vaikučiai,
G A D
Smalsutės ir smalsučiai,
G A D
Smalsaukit ir keliaukite
G A D
Australijon visi.
Pilna visa Australija
Bananų, mandarinų,
Pilna visa Australija
Ledų ir apelsinų.
Galėsit ten miegoti,
Vartytis pataluose,
Galėsit ten klausytis
Pasakos ilgos.
Valio, valio Australijai...
Dažnokai važinėju iš sostinės į Kauną, Nors bilietų kol kas tikrai be vargo gaunu, Tačiau tranzuoju kelyje. Puikiausią turim autostradą, Mašinos lekia rieda veža, O man į Kauną verkiant reikia. Mergiotės išdykę ir geros Šoko šoka šoks - joms grok. Mes groti temokam gitarom Ir tik lietuvišką tranz-rok. Pro šalį rieda žiguliai ir mazai, Sustoja gelžbetonį vežantys kamazai, O BMW nestoja. Pas vieną rodo daug bagažo, O kitas, matot, šunį veža, O man į Kauną verkiant reikia. Retkarčiais dulkės nusėda Po juodo esfalto danga, Laikas abiem kryptim rieda. Juk pakelta ranką, apsunkusi Metalo masei moja moja... Žiuriu atrieda senas juodas mersedesas, Vairuoja oldsmobilį melynakė šviesi, Neprašoma sustoja. Nėra šunų čia nei bagažo, o už kelionę ji paprašo, Kad ligi Petrašiūnų gročiau fleita...