A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Mamyt, mamyt, brangioji mama, Tu - sodo obelis balta, Dar parymok prie gimto namo, Pabūki su vaikais šalia. O kaip senai tu mums prie lopšio Dainas gražiąsias dainavai. Ir tavo pasakose ošė Vaikystės mėlyni klevai. Nuskrido paukštė mėlynoji, Jaunystė dingo ir daina, Tik mano atminty dejuoja Mūs svirtis šulinio sena.
Mažą mažą mažučiuką Mane rado po lapu. Mano draugą Mykoliuką Gandras atnešė snapu. Ir aš tuo tvirtai tikiu, O tu, jei nori, netikėk! Skrido žąsinas Moliūgas Į dausas ir dar toliau. Brido ragana per sniegą, Paskui ją ir aš bridau. Ir man buvo nebaisu, O tu, jei nori, netikėk! Pusnynuos nykštukai miega, Aukso žuvys po ledu, Mane Sargis uostinėjo Savo drėgnu snukučiu. Ir man buvo taip smagu, O tu, jei nori, netikėk!
Em C D Užmerktas akis Em C D Patrynė ji maža rankute. C G C G Atsikėlusi viena maža mergaitė Em C G D Bėgo pasitikti saulės pirmų spindulių. Em C G D Prisimink dienas, visas dienas, Em C G D Vaikystės valandas, valandas be liūdesio Em C G D Ir juoką, tą juoką, juoką iki ašarų. Em C D Kaip sunku visa tai pamiršt, nuslėpt sunku. Šaltas ir tyras vanduo Greit išbaidė visą visą miegą. Atsikėlusi viena maža mergaitė Bėgo pasitikti saulės pirmų spindulių.
C Am
Mažos mašinėlės man labai patinka,
Dm G C/G
Aš norėčiau būti joms už šeimininką.
C Am
Įrengčiau seniausių mašinų garažą,
Dm G C
Sau pasidaryčiau mašinėlę mažą.
Kai aš važinėčiau, varpelis skambėtų,
Visi pavyduoliai iš baimės drebėtų.
Visi įsigeistų mažų mašinėlių
Raudonu stogeliu ir su skambalėliu!
Am Dm
Pried.: Dzin - dzin, aš sustoju.
G C
Lai skirias minia!
Am Dm
Dzin - dzin, vaikeliai,
G C
Ateikit greičiau pas mane.
G
Jau užteks pažadų ir tų žodžių meilių,
Am
Kur mane vakarais raminai.
C G
Nebenoriu kentėt, nebenoriu tylėt nebyliai.
Tu sakei: Mėlynai žydi akys - linai
Am
Ir žiūrėjai į jas per naktis.
C
Akyse man šviesa, aš tau viena viena viena -
G
aš tikėjau.
G
Tu sakei, kad išsaugosi meilę man saujoje,
Am Am
Kad slėpsi nuo blogio šventai,
C
Bet jei meilės nerodai, nei pats valgai, nei duodi,
G D
Be jos aš jaučiuos sumautai.
Am
Kam viršūnės kalnų, jeigu aš be sparnų,
G
Jei tavęs pamylėt negaliu?
Am
Kam pabeldei į klėtį, žadėjai mylėti?
G
Kam gundei meiliu žodeliu?
G e G e G C D C D7 G
Jei gali meilės duok man.
G
Išdalinai savo liūdesį, skausmą
Am
Ir nerimą man davei
C G
Ir savy uždarei lyg narve, kai mane palikai.
G
Ačiū tau nors už tai, kad bent nemelavai,
Am Am
Nes dar noriu tikėt bent syk.
C
Tad jei myli sakyk, laiško man nerašyk,
G D
O ateik ir apkabink.
Am
Kam laiškutį rašei, jei mylėt nemanei,
G
Kam lyg rūkas tamsoj išnykai?
Am
Kam man saulė spindėjo,
Kam žvaigždės mirgėjo,
G
Kam klėty mane palikai?
Em D C D
Mes laimingi visai ir mums nieko nereik,
C D Em
Nes mes radome tai, ko ieškojom ilgai.
Mes laimingi visai, mes tokie jau senai,
Tartum naivūs vaikai, tai ne melas tikrai.
Mes laimingi tikrai, akyse spinduliai,
Mūsų rankos vis tiesias, kur žydi žiedai.
Mes laimingi visai, danguje aitvarai.
Mūsų mintys aukštyn, mūsų kojos pirmyn.
Mes laimingi tikrai, argi tu nematai?
Mūsų dienos nebėga niekad tuščiai.
Mes laimingi tikrai, nes mus lydi garsai
Nuostabiausių dainų, amžinai jas girdžiu.
Mes laimingi visai, mus paliko skausmai.
Ar tas laikas ateis, kai kažkas bus ne taip?
Mes vargstam vargelį, ir galo nėra, Tada tik laimingi, kada už stalo. Tai valgyk, tai gerk, tėvuli mano, Tai gražiai dainuoja sūneliai tavo. Mes vargstam ... Tai valgyk, tai gerk, motule mano, Tai gražiai dainuoja dukrelės tavo. Mes vargstam ... Tai valgyk, tai gerk, broleli mano, Tai stainioje žvengia žirgeliai tavo. Mes vargstam ... Tai valgyk, tai gerk, sesule mano, Tai gražiai žaliuoja rūtelės tavo.
Am Dm Am E7 Kur takelis, kaip išeiti - nežinai. Am Dm Am E7 Pasiklydo pienių jūroj milžinai Am H7 Em Am Ir užmigę žaliuose žiogų namuos Am H7 Em Am Saulės sapną milžinai sapnuos. Aš ir tu, laimingi milžinai, Pasiliksime pas žiogus amžinai. Visą amžinybę lig rudens Mūsų plaukus vasara kedens. Tyliai šnabžda pienės - ir gerai, Kad paklydo tie didžiuliai milžinai. Susipynė rankos - ir gerai, Kad takelio nebeieško milžinai.
Teka Misisipė iš aukštų kalnų, Paslapčių daug slypi tarp melsvų bangų. Ten, kur upė plakas į žalius krantus, Atminimai brangūs lydi mus. Ten ir aš mylėjau ir gėles rinkau, Ir po žalią pievą basas aš laksčiau, O dabar jau žilas sugrįžau, Upę Misisipę pamačiau. Tyliai šnara bangos, kur tu pradingai, Kad po daugel metų vėlei sugrįžai? Vėjau, laisvas vėjau, plaukus man taršyk, Labas, mano saule, paskyk.
Mylėk, lietuvi, tą brangią žemę, Kame nuo amžių tėvai gyveno. Čia tavo kūnas sau maistą semia, Čia irgi dvasiai atrasi peno. Mylėk jos kalbą, senovės būdą, Jos girių kvapą, žaliąsias pievas. Į jos dirvonus pasėjęs grūdą, Žinai, jog vaisių palaimins Dievas. Mylėk prabočių kapus garbingus, Kur amžiais ilsis Tėvynės sūnūs! Mylėk tuos amžius vardais garsingus, Kurie išugdė tautos galiūnus!