A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
C Em Kai ryto paukščiai dangų palies, Am Palies medžius, rasotą žolę, Dm Ir jų giesmė tave apglėbs, C G F C Nenusigąsk - tai aš. Kai iš dangaus staiga nelauktas, Nors visą dieną saulė švietė, Pradės lietus tau veidą glostyt, Nenusigąsk - tai aš. Kai vakare už ievų girios Išgirsi vaikštant paukštį mažą Ir jo akis tu pamatysi, Nenusigąsk - tai aš.
Em Am D G
Kad gyventumėm tokie, kad gražiausias svajones
C Am A7 D
Išdalinsime kitiems, o sau, o sau...
Em Am D G
Pasiliktumėm tokie paprasti ir atviri,
C Am A7 D
Užderėtų mums laukai ir sodai, ir sodai.
Em Am D G
Kad kas rytą virš namų vieversių žaidimus
C Am A7 D
Atsikėlęs po nakties darbui, darbui.
Em Am D G
Labas, žeme, pailsėjęs tavo nugarą išarsiu
C Am A7 D
Ir šiltais kviečiais užsėsiu šiandien, šiandien.
Em D C
Tai mūsų gyvenimas /3k.
H7 Em
mūsų mūsų mūsų.
Kad pavasarį gandrams mes iškeltumėm ratus
Virš namų ir paslapčių mūsų, mūsų.
Kad sekmadieniais vaikai su baltučiais marškinais
Mums atneštų ajerų glėbį, glėbį.
Kad dažniau girdėtumėm tuos gražiausius žodelius
Dar dažniau kalbėtumėm patys juos, patys juos.
Kad išnyktų amžinai ligos, pykčiai ir karai,
Kad gyventų planeta po saule, po saule.
G C Am D
Tai tu mąstai apie mane,
G C Am D
Ir vėl šviesiam šviesiam sapne
G C Am D
Mane baltais žiedais apsnigo.
G C Am
Tai tu mąstai apie mane
Am D
Ir saugai mano miegą.
C D G Em
Širdies jausmu meldiesi tu
C D G Em
Ir rūstyje juodų naktų,
C D G
Akloj tamsoj nežinomybės
Em C
Tylia šviesa tavų maldų
C Am D
Viltis negęstanti man žiba.
Tai tavo mylinti siela
Šita šventa regia tyla
Išsiskleidė šviesiais žvaigždynais.
Tai tavo mylinti siela
Mane žvaigždėm dabina.
Tai tu mąstai apie mane
Ir tyliame tyliam džiaugsme
Svajonės šviesios veidą liečia.
Tai tu mąstai apie mane
Ir žvaigždės šviečia šviečia.
C Em F G C
Tamsią naktį klaidžioja šešėliai,
C Em F G C C7
Nesuranda vietos sau net vėlės.
Dm G Em A7
Šaltą širdį kas priglobti gali,
Dm G Em A7
Nuraminti vienišą širdelę,
Dm G C
Ją pasaugoti per naktį?
Ten, virš pelkių, laumių puota vyksta,
Ten per naktį balsas neišnyksta.
Ir sapnuoja laumės naktį šviesią,
Kad klajoja jos kažkur virš miestų
Ir nebijo jos jau nieko.
Arba D Fis G A D
D Fis G A D
G A Fis Hm
G A Fis Hm
G A D
Arba C Am F G C
C Am F G C
F G Em Am
F G Em Am
Dm G C
D G D
Išėjau per lietų šiltą
D A
Tėviškės laukų
Em A
Sveikinti tave,
D Hm
Sveikinti tave,
G A D Hm/D
Tave, jaunyste mano.
Pasitinki tu mane iš tolo,
Pavadink gimta kalba,
Skambanti dainų gija,
Skambanti dainų gija,
Tu, jaunyste mano.
Kai po klodais metų rūbo,
Plaks širdis ne ta,
Ašarų migla pilka
Ašarų migla pilka
Liks tau, jaunyste mano.
Arba D A D
Em A
G A
D Hm
Em A D
Tave aš pamačiau, tave aš pamylėjau
Ir savo jauną širdį tik tau atidaviau.
Žinau, kodėl juokiuos, žinau, kodėl ir verkiu,
Bet ar tu mano būsi - tikrai to nežinau.
Pried.: Ar atsimeni, kaip mes linksmai stovyklavom,
Atsimeni, kaip mes prie laužo dainavom,
Atsimeni, kaip mes per naktį budėjom ir kalbėjom.
Tik tu man žiedą duok ir kitos nevilioki,
Būsiu ištikima, tu meilė man pirma.
Bet greit reiks išsiskirt, gal kitą tu mylėsi,
Bet apie šitas dienas galvosim visada...
Am Dm
Tavo akys kaip žarijos spindi kam?
E7 Am
Tu kas dieną vis varai mane iš proto...
A7 Dm
Kam tu palikai mane kuprotą?!
E Am G
Kam atidarei dėžutę šprotų?!
A ja ja ja... C Am Dm G7 C
Pripilk bokalą, mielas drauge, kam?!
Lyg skuduru mokyklinėj lentoj ištrink
Tą vardą, nuo kurio man skauda galvą...
Kam reikėjo gimt, jei teks numirti?
Ko žiūrit į mane? Ko susirinkot? Kam?
Patrauki, drauge, nuo širdies man savo ranką!
O gal ji čia? Oi ne! Gana, užtenka...Kam?!
Teka saulė pro dvarelį, Saula riduolėla. Saulala, saulala riduolėla saulala. Kų atnešei tekėdama... Atanešiau dovanėlių... Kam paduosi dovanėlę... Kų sutiksiu pirmą rytą... Susitikau šešurėlį... Atadaviau dovanėlių... Dėkavojo šešurėlis...
Teka teka skaisti saulė per girely. Šovė šovė kareivėlis ing liepely. Atsimušė jo balselis pas mergely. Oi mergela lelijėla, duok žodelį. Aš neduosiu tau žodelio kareivėliui. Aš tik duosiu sau žodelį artojėliui. Sunku augti diemedėliui be saulalės. Taip man jaunam bernužėliui be mergelės.
Ten, kur žaidžia Nemunėlis Kur Šešupė mūs miela, Ten laukia mūs tėviškėlės, Ten garbinga Lietuva. Ten gražučiai, ramūs sodžiai Slepias sodų gilumoj, Ten lietuviškieji žodžiai Skamba mylimoj dainoj. Ten linksmučiai vyturėliai Gieda, kruta per dienas, Ten rūtelių vainikėliai Puošia sesių mūs kasas. Čia artojai aria, sėja, Čia artojų vien šalis. Čia jie jaučias pailsėję, Jei lietutis tik užlis. Kada dienos taip saulėtos - Rodos, dega dirbdami. Kad ir rankos jų pūslėtos, Nors pailsę, bet linksmi.
Ten, už girių, toli, aš girdėjau kadais - Mėlynuoja šalis, mėlyna kaip linai. Kai vaidenas toliuos, ko niekad nebus, Tai šalis mėlynoji tau siunčia sapnus. Miega tavo žaislai ten toli palikti, Ir kas buvo seniai, ten be galo arti. Ten seneliai jauni, o tėvai kaip vaikai, Ten sueina visi nukeliauti keliai. Ką seniai pamiršai, ten surasti gali,- Nebuvau aš tenai, bet yra ta šalis.
G D G Em
Tėvyne dainų ir artojų,
C D G
Už ką tu mus šitaip baudi?
C D G Em
Į kokį džiaugsmingą rytojų
C D G
Per skausmą ir kraują vedi?
Iš kur šitas pyktis ir kerštas,
Tas melas vardan Lietuvos?
Kieno tas alsavimas karštas
Virš vaikiškos mano galvos?
Tėvyne, tu mano tėvyne,
Su kuo ir prieš ką tu eini?
Kodėl tu draskai man krūtinę
Ir ko tu taip ieškai many?
Arba D A D D7
Em A D
G A D Hm
G A D
D G D
D G D Hm
G A D Hm
G A D
Tykus vakars be vėjo, be vėjo, Lakštingėlė čiulbėjo, čiulbėjo. Po beržyną vaikščiojau, vaikščiojau, Bėro žirgo ieškojau, ieškojau. Bėro žirgo neradau, neradau, Tik mergelę sutikau, sutikau. Mergužėlė daržely, daržely, Žalias rūtas ravėjo, ravėjo. Labas vakars mergele, mergele, Ar nematei žirgelio, žirgelio? Matyt mačiau žirgelį, žirgelį Savo tėvo dvarely, dvarely. Sakyk tiesą, mergele, mergele, Ką padarė žirgelis, žirgelis? Uosio tvorą išlaužė, išlaužė, Lelijėlę nukando, nukando.
A E A
Tyliai leidžias pavargusi saulė,
A E A
Paskutiniai šešėliai dienos.
D A E
Galbūt viską pasaulyje pamiršiu,
A E A
Bet tavęs, mylimoji, niekados.
Išėjai tu rasotais takeliais
Nesiklausus tėvelio nei mamos.
Ant pirštelių skaičiuodama žvaigždutes
Tu sakei, kad mylėsi visados.
Daug žvaigždučių dar liko neskaičiuotų,
Suskaičiuoti jų niekas negalės.
Aš mačiau - glamonėjo tave kitas
Ir aistringai bučiavo lūpeles.
Jei nemyli, nenori, nereikia,
Aš iš meilės numirti galiu.
Ir numiręs aš pas tave ateisiu,
Šaltu žvilgsniu pažvelgsiu į akis.
D A Hm Fism Tolimas kelias, saulės nušviestas, G D A A7 Laukia savo skubančio žmogaus. D A Hm Fism Jis iškeliauja niekur nekviestas, G Em A D D7 Žemiškoj kelionėj atsigaus. G A D A Greitai vėl mes susitiksim, D E A A7 Viešpaties ranka telydi Jus. D A Hm Fism Greitai vėl mes susitiksim. G Em A D Viešpatie, palaiminki visus. Spindinčios žvaigždės žemę nušviečia, Mėnesienoj švytintys laukai. Mus iškeliauti laikas vėl kviečia, Kas gi žino, kur nuves keliai.
Am C Dm Am
Pelėsiais ir kerpe apaugus aukštai
F C E
Trakų štai garbinga pilis!
F C Dm Am
Jos aukštus valdovus užmigdė kapai,
Am E Am
O ji tebestovi dar vis.
Bet amžiai bėga ir griūvančios sienos
Kas dieną nyksta, apleistos ir vienos!..
Kai vėjas pakyla ir drumsčias vanduo,
Ir ežeras veržias platyn,-
Banga gena bangą ir bokšto akmuo
Paplautas nuvirsta žemyn.
Taip griūva sienos, liūdnesnės kas dieną,
Graudindamos jautrią širdį ne vieną.
Pilis! Tu tiek amžių praleidai garsiai!
Ir tiek mums davei milžinų!
Tu Vytauto didžio galybę matei,
Kad jojo tarp savo pulkų!
Kur tavo galia, garsi palikimais?
Kur ta senovė, brangi atminimais?
Nutilusios sienos, apleistos visų,
Be sargo, ginklų, be žmogaus!
Kiek primenat jūs man brangiausių laikų
Ant vieškelio amžių plataus!
Laikai brangiausi! Ar mums dar sugrįšte?
Ar vien minėsme kaip savo jaunystę?
Kada tik keliu važiavau pro Trakus,
Man verkė iš skausmo širdis;
Gaili ašarėlė beplovė skruostus
Ir mėlynas temdė akis!
Ir veltui dvasią raminti norėjau,
Aplinkui vien tamsią naktį regėjau.
C
Kai iš nuotraukų tyliai žiūrės,
F C
O bus taip toli nuo tavęs,
F C
Kai krebždens į palangę lietus
Dm C
Truputėlį nevykęs kaip aš.
Dm G C
Truputėlį nevykęs kaip aš.
Kai iš nuotraukų tyliai žiūrės,
Kai kas kart vis atrasi save,
Kai švelniai tave glamonės,
Truputėlį...
Kino teatruose arklius nušaus
Prie pat pirmutinės eilės,
O tamsoj nusiminęs sėdės
Truputėlį...
Kai manęs pagaliau nebebus,
Kai kalbės tau prasmingus žodžius,
Kai šypsosis, nes viską supras
Truputėlį nevykęs kaip aš,
Truputėlį nevykęs kaip tu,
Truputėlį nevykęs kaip mes,
Truputėlį nevykęs kaip aš.
D A Tupi tupi baltos varnos Balto miško vidury, Eina baltas begemotas Balto Nilo pakrašty. Bet kodėl visur taip balta? Nusibodo man balta, Tegul bus dabar kokia... Žila Stora Plika Kieta Smaila Kiaura...
D A
Tupi zuikis po lapu, zuikio ausys kruta.
G A D
Jis nori lapų tų.
D A
Vos tik lapą jis nugrauš, išlįs jo ausys.
G A D
Nėr kur slėpt ilgų ausų.
G D
Pried.:Bėga senė per daržus, vaiko kiškučius.
Hm Em A
Graži rudens gamta...
D A
Tupi zuikis po lapu, zuikio ausys kruta,
G A D
Jis bijo gaut ausų.
Stoja senis, durys trinkt. Ant slenksčio senė,-
Pilka kaip žemė ji.
Ką ten paslėpei giliai? Švarkas išsipūtęs,
Pats nenusiskutęs ko?
G C G Em
Klausei manęs, kiek kelių aš žinau,
G C Em D
Ar daugel kadais keliavau.
G C G Em
Klausei manęs, kiek žmonių sutikau,
G C D
Ar daug suradau aš draugų.
C D
Tu vėjo paklausk,
G Em
Tau vėjas atsakys,
C D G G7
Tik jis, mano drauge, atsakys.
Klausei, iš kur atkeliauja lietus
Debesimis dangumi.
Klausei, kiek kelio nueina žmogus,
Kol tampa tikru žmogumi.
Paukščiai sugrįžta linksmi į namus
Pavargę svečiajam krašte.
Kelią nuėjęs sugrįš ir žmogus,
Bet kas jį sutiks namuose?
Arba D G D Hm
G A
D G D Hm
D Em A
G A
D Hm
Em A D