A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Padainuosim mes sustoję, Oi oi oi, Kaip paukšteliai žaliam gojuj, Oi oi oi. Padainuosim mes susėdę, Oi oi oi, Kaip paukšteliai vienasėdy, Oi oi oi. Padainuosim mes sutūpę, Oi oi oi, Kaip paukšteliai palei upę, Oi oi oi. Padainuosim atsigulę, Oi oi oi, Kaip paukšteliai prieš mėnulį, Oi oi oi.
A E A E Pajūry, pajūry A E Smėlio krantas baltuoja. A E A D Virš bangų neramių E A Baltijos vėjas skrajoja. E A Mano šalis rytuose toli D E Pajūry rauda; A E A D Pajūry, pajūry, A E A Smėlio kas pilį sugriovė? O šalie mylima, Nors tavęs nepažįstu, Bet viena mintyse Tavo padangėn nuklystu. Melsvo dangaus ir laukų plačių Visada ilgiuosi, O šalie mylima, Ar tave pamatysiu? Mano šalis rytuose toli Pajūry rauda; Pajūry, pajūry, Smėlio kas pilį sugriovė?
C F C
Nusilenkt noriu Tau žemai,
F C
Kryžių ir dainų šalie.
Am F
Tavo lopšyje išsuptiems vaikams
Dm G
Reikia meilės ir vilties.
Nusigręžk nuo tų, kas tave baugins
Prievartos bukos stabais.
Ir raudono melo pranašams
Baimę ir klastas atleisk.
Iš visų kraštų ir visais keliais
Skubam apkabint Tave.
Tegul laisvės vardas gintarais
Suliepsnos Tavam veide.
C G
Palaimink, Dieve, mus,
C F
Lietuvos vaikus,
C Am
Ir kiekvieno mūsų balsą
F G
Teišgirsta žemė ir dangus.
C G
Palaimink, Dieve, mus
C F
Motinos ranka.
C F
Juk visiems mums vieną kraują
G C C F Am F C F Am G F C
Davė Lietuva.
Palinko liepa šalia kelio, Pravirko motina sena: - Sūneli, Tėvynė tave šaukia, Ir vėl bus laisva Lietuva. O jeigu teks man iškeliauti Iš šios žemelės mylimos, Mergaite, tu manęs neliūdėki, Aš vėl sugrįšiu pas tave. O jeigu žūsiu už Tėvynę Nuo priešo budelio rankos, Mergaite, ir mirdamas kartosiu: Myliu Tėvynę ir tave. Laukais pavasaris jau eina, Lakštutė čiulba vakarais, Mergaite, papuošk kareivio kapą Baltais akacijų žiedais.
D G
Pamojuokime saulelei -
A D
Te ji skuba į namus.
Skamba pasakų varpeliai,
Kviečia sapną į svečius.
Vaike mažas, mažutėli,
Greit užmerki akeles,
Tuoj žvaigždelės, žvaigždužėlės
Į sapnelį ves tave.
Ten keisti svajų žmogeliai
Gano miego aveles,
Skambalėliais tilindžiuoja,
Kviečia šokiui žvaigždeles.
Mėnesėlio šypsenėlė
Supas juoko laiveliu...
Mik užmiki, mažutėli,
Užsikloki sapneliu.
Arba C Dm
G C
Am Dm
G C
Am E
Lūpos susilieja, širdys suartėja.
Am Dm
Kaip tave mylėti, mano papartėle?
Am E Am A7
Šitaip dienos bėga, šitaip lekia...
Dm G
Lūpos susilieja, širdys suartėja.
C A7
Kaip tave mylėti, mano papartėle?
Am E Am A7
Šitaip dienos bėga, šitaip lekia...
Aklas praregėjo, kokios pievos žalios,
Išgirdau aš kurčias giedantį paukštelį.
Šitaip dienos bėga, šitaip lekia...
Meilės pasitikti vieškeliu išeisiu,
Nuoskaudas pamiršiu,
Viską tau atleisiu.
Meilė pirmutinė niekad nenuvysta,
Nors ir mūsų širdys retkarčiais suklysta.
Šitaip dienos bėga, šitaip lekia...
Arba F G
C Am
Am E Am
Am E
Am Dm
Am E Am/A7
A D A D A E A E Ar tikrai tai tiesa - tavo širdis pykčio pilna? A D A D A E A (E) Argi gali taip būt - tu vėl verki vienumoje? Neapykanta vėl surišo rankas, aptemdė akis. Ar galėtų kas nors priešui atleist, viską pamiršt? A D A D A E A (E) Oooo, būkim draugai, likim kartu, Oooo, ranką ištiest dar nevėlu. Tame lauko gale vakar ryte gimė žmogus, Dar jo akyse pykčio nėra, gal ir nebus. Mes buvom tokie, mes vis dar tokie - prisipažink. Mes niekada negyvensim tam, kad kariautume, Nestatysim to, ką po to reikėtų griauti. Jeigu nori būti ten, kur daug tokių pačių kaip tu, Ateik arčiau, mes pabandysime dainuoti kartu. Šiandien džiaugsmo diena, dar niekada nebuvo šviesiau, Šiandien paukščių pulkai sugrįžo namo, nes čia jiems geriau. Ir nesvarbu, kas tu toks ar kas tu tokia, svarbu, kad esi, čia, Šiandien visko pradžia - tavo ranka mano delne.
C Em
Aš mąsčiau galvojau daug dienų,
C Em
O kodėl paršiukas be sparnų.
Am Em
Pažiūrėki turi juk sparnus
F G
Dažnas žemės vabalas šaunus.
Am Em
Turi juos muselė, skruzdėlė,
Am Em
Turi sparną žiedlapį gėlė,
F G C G C
O paršiukas vaikšto, vaikšto be sparnų.
Boružėlė miklina sparnus.
Turi sakalas labai senus.
Net šikšnosparnis - pusiau pelė
Turi daug kas juos galų gale.
Turi medis šlamančius lapus,
Turi dangūs veriančius žaibus,
O paršiukas vaikšto, vaikšto be sparnų.
Ši erdvė, žinau, pilna šviesos,
Bet joje kiek daug dar netiesos:
Kiek sparnuotų netikrais sparnais
Moja tartum valkatos skvernais.
Kiek besparnių, kylančių aukštyn,
Kiek sparnuotų, krentančių žemyn.
Man negaila tų sparnų senų,
Man paršiuko gaila, gaila be sparnų.
Pro dūmus traukinio, pro vielas telefono Pro užrakintas geležies duris Pro šaltą žiburį beprotiškai geltoną, Pro karštą ašarą, kuri tuojau nukris. Pro gervių virtinę, kuri į šiaurę lekia Pro gnomų požemiuose suneštus turtus Atskrenda pasaka, atogrąžų karšta plaštakė Ir mirga margas spindulių lietus. Septynias mylias žengia vaiko koja Našlaitės neliečia vilkai pikti, O Eglės broliai kirviais užkapoja Jos vyrą žaltį jūros pakrašty. O voras su trupiniu į dangų kelias Ir kalba akmuo ir medi nebylys Ir ieško laimės ant senos aklos kumelės Per visą žemę jodamas kvailys. Pasaulis juokiasi paspendęs savo tinklą, Ant žemės vieškelių, takelių ir takų. Klausau ką pasaka man gieda kaip lakštingala Pasauliu netikiu, o pasaka tikiu.
Am Dm Em Am Jei gyvenime tau bus sunku Am Dm G Am Neprašyk žvaigždžių, kad jos eitų kartų Am Dm G Am Pasibaigs naktis ir išauš diena Am Dm Em Am Vėl sėdėsi pievoje tu viena(2k.) Kai raiba gegutė užkukuos Gal tave ji verkiančią paguos Pasibaigs naktis ir išauš diena Vėl sėdėsi pievoje tu viena(2k.) Netikėjau aš nežinojai tu Kad gyventi bus taip mums sunku Pasibaigs naktis ir išauš diena Vėl sėdėsi pievoje tu viena(2k.)
Em D D5 Am Ar tu dar gali kentėti tas blogas mintis? Ar tu dar gali matyti akis visai tuščias? Ar tau malonu girdėti žodžius labai piktus? Ar dar tave įkvepia šalti žmonių veidai? Kokia nuostabi diena ir koks švarus dangus, Kokia neapsakoma gerų akių šviesa. Ir tie, kur apsidžiaugia, jei kam nesiseka Negali uždengti to dangaus - jų tiek nėra. G C Em Am Paskutinis traukinys dar laukia Dar yra viena vieta laisva. Paskutiniam vagone prie lango, Kur ir man skirta vieta šalia. Em D Am Jei tu jau pasidavei - užkask save giliau, Jei tu negali tylėt - dainuok garsiau, Jei tu nori keist pasaulį - keisk pirmiau save, Jei tu tamsoje - aš ten taip pat buvau.
C Am
Kaip laukia laiškų mano pašto dėžutė,
F G C G
Kaip dairos ji gatvėn kas rytą!
Štai lapas kaštono lengvai atitrūkęs
Į pravirą burną jos krinta.
Dm G
Ir skaito ji laišką, gražiai parašytą
Am E Am
Auksiniais, auksiniais dažais:
Dm
Sveika, labą rudenį, kaip gyveni tu?
F G C
Dabar aš rašysiu dažnai.
Ir rašo kas rytą laiškeliais karpytais,
Ką žvaigždės ir debesys kalba,
Kur gervės šią naktį išskrido,
Ko miglos ieškojo pakalnėj.
Tačiau šįryt atsiuntė sniegenos žinią:
- Jau dunda žiema ledo plentais.
Ir atlekia laiškas, labai paskutinis:
- Sudie, iki kito rudens.
Pats mažiausias aš nykštukas
Pasislėpt žolėj galiu.
Mano vardas Mykoliukas,
Trauk dainelę šią kartu.
Pried.: Sesės, broliai, susikibkim -
Žemėj bus tikrai taika,
Kai išmoksime mylėti
Vienas kitą kaip save.
Sesės, broliai, susikibkim -
Žemėje vienybė bus,
Kai pamilsime viens kitą
Taip, kaip myli Kristus mus.
Pasistenk šypsotis, sese,
Ir tėveli, ir mama.
Npraeikite, kaimynai,
Susiraukę niekada.
Jūs šypsokitės saulutei,
Ir mėnuliui, ir žvaigždėms,
Ir žvėreliams, ir paukšteliams,
Ir visoms visoms gėlėms.
G Em
Nereikia laukt pavasaris atplauks nelauktai
G Em
Kažką brangaus padovanos ir liks amžinai
C D Em
Gyvenimo švelnius garsus kartoju
C D Em
Ir sodo nuostabaus palikt nenoriu
Pried.:Pavasariniai žiedai
Tai saulės ir lietaus vaikai
Ramybė džiaugsmas tenegęsta amžinai
Pavasariniai žiedai
Juos dovanoju tau tiktai
Ir lyg lopšy sūpuoju laimę tolumoj
Aš nežinau, kad nuo žmogaus palaima dangaus
Kas duoda meilės amžinos dėl baimės tylios
Ir tavo balsą tyliai vis kartoju
Ir sodo nuostabaus palikt nenoriu
Nenoriu laukt(3k. C D G Em)
Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta, O mes ar sugrįšim kada? Prabėgs mūsų dienos, brangioji jaunystė, Širdy pasiliks vien skriauda. 2x2 Gyvenimas slenka už grotų plieninių, Bet jis nebe tas, nebe tas. Visa Lietuva atsidūrė Sibyriuj, O kas ją į laisvę išves? 2x2 Į saulėtą laisvę, į ateitį ramią, Kada ji daugiau nevergaus. Kas ranką pagalbos išties jai nelaisvėj, Išgelbės nuo priešo baisaus? 2x2 Dievuli brangiausias, nejaugi Tėvynę, Tėvynę uždrausta mylėt? Nejaugi laisvos mūs brangiosios Lietuvos Neteks jau daugiau mums regėt? 2x2 Pavasarį paukščiai į tėviškę grįžta, O mes ar sugrįšim kada? Tai kas mūsų dienos, tai kas ta jaunystė, Jei tėviškėj laisvės nėra? 2x2
Per Klausučių ulytėlę, Čiūd riūd ralialia, Bridau gilų purvynėlį, Vai kukū, vai liūlia. Kad ir gilus purvynėlis, Čiūd riūd ralialia, Bile graži mergužėlė, Vai kukū, vai liūlia. Mergužėle, eik už manęs, Čiūd riūd ralialia, Užlaikysiu gražiai tave, Vai kukū, vai liūlia. Neisi pėsčia į miestelį, Čiūd riūd ralialia, Nevarginsi sau kojelių, Vai kukū, vai liūlia. Kinkys juodbėrį ant šonų, Čiūd riūd ralialia, Kalmaškėlė ant risorų, Vai kukū, vai liūlia. Po stiklo langu sėdėsi, Čiūd riūd ralialia, Kur kitos eina, žiūrėsi, Vai kukū, vai liūlia. Kitos eina nusiplūkę, Čiūd riūd ralialia, Sudulkėję ir surūgę, Vai kukū, vai liūlia. Visas tavo bus darbelis, Čiūd riūd ralialia, Laistyt ant langų kvietkelius, Vai kukū, vai liūlia.
G Hm Per tą lietų, per purvyną, H7 Em Per tą vėtrą, pilką, gaurią, Am Pyliavai tu jauną vyną C H7 Į geltono stiklo taurę Ir lingavom lingu lingu, O ąsotis vis ratu Už dorybes nuodėmingų Ir už nuodėmes šventų, Už nelemtą mūsų dalią, Už tą namą pagiry Ir už tai, kad mes dar galim Būti viens kitam geri.
Pirksiu naują strielbelę,
Šersiu juodbėrį sau.
Josiu pas mergužėlę,
Net už vėją greičiau.
Pried.:Užėjau karčiamėlėn
Žalio vyno išgert,
Išgirdau gegutėlę
Užkukuojant vienąkart.
Nedėlioj per Velykas
Sužaliavo lazda,
Ištekėjo mergelė,
O man liko barzda.
Lik sveika, mergužėle,
Aš sau vienas eisiu.
Savo liūdnąją dalią
Aš užgersiu vynu.
C
Prie rytinio ekspreso į Palangą
G C
Kelionmaišy karvę kažkas atsitempė.
C
Konduktorius baisiai išbalo
G C
Ir veikiai be sąmonės krito.
G C
Vairuotojas klausia, kiek valandų,
G C
Nes jam grafikas ir laikas išvykti.
C
Sako: "Vyrai, baikit nesąmones,
G C
Nes prie jūros mano tėvynė".
Susimetėm karvei bilietui,
Konduktorių į vidų įsitempėm,
O prie Kryžkalnio jis atsigavo
Ir ėmė patrakėlis šaukti,
Sako: "Kurgi šitai matyta -
Su ragais ir į Ikarusą!".
Prie miško nuleido padangą.
Berniukai - į dešinę, o damos - į kairę.
Ir karvę kartu išsitempėm,
Ir liepėm jai čia pasilikti.
Sako: "Kur šitai matyta
Su karvėm taip kiauliškai elgtis?!"
Pucinėlia raudoniausias, Ko pavirtai ant šalalės, Ko pavirtai ant šalalės, Ant giliojo Dunojėlio? Ar vėjelio papučiamas, Ar lietulio nulyjamas, Ar lietulio nulyjamas, Ar paukštelių nutupiamas? Nei vėjelio papučiamas, Nei lietulio nulyjamas, Nei lietulio nulyjamas, Cik paukštelių nutupiamas. Dalia mano nuodzidziausia, Dalia mano nuoblogiausia. Aisiu keliu giedodamas, Sau dalalės ieškodamas. Atsišaukė man dalalė Už kalnelių, už aukštųjų, Už kalnelių, už aukštųjų, Už maralių mėlynųjų. Plauk, dalala, šan šonelin, Plauk, dalala, šan šonelin, Aš raškysu po žiedelį Ir skabysu po lapelį.
C G C
Purpurinis vakaras varva
C G C7
Lyg aplietas aviečių sultimis.
F C
Ant akmens šiąnakt dėsime galvas,
G C C7
Po žvaigždėm šiąnakt gulsimės.
Na tai kas, kad benamiai, bedaliai,
Na tai kas, kad šunų apskalyti.
Akyse šoka pušys žalios
Ir šalna dar žolės nepalietė.
O paskui bus kaip būti privalo:
Kažkam - žirgas, kažkam - tik kamanos.
Paskutinę taurę lig galo,
Iki dugno ir veidu į samanas.
Am E
Tu viską, oi viską senai pamiršai,
E Am
Neatveri vartų, laiškų nerašai.
Dm Am
Sugriauk visus tiltus, kelius suardyk,
E Am
Tik taką per kopas, maldauju, palik.
Toli ten už jūrų, už marių plačių
Siūbuoja pušelė viena tarp smilčių.
Iškirsk visą girią, ką nori daryk,
Tik mažą pušelę, maldauju, palik.
Tu viską, oi viską atimk iš manęs,
Mėnulį ir saulę, laukų ramunes.
Atimk man ramybę, žuvėdra suklyk,
Tik meilę - ją vieną, maldauju, palik.