A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Jei tu būtum žuvytėlė Ir plaukiotum ežere, Tai aš būčiau žvejo sūnus Ir vis gaudyčiau tave. Jei tu būtum žvejo sūnus Ir vis gaudytum mane, Tai aš būčiau balandėlė Ir skrajočiau virš tavęs. Jei tu būtum balandėlė Ir skrajotum virš manęs, Tai aš būčiau vanagėlis Ir vis gaudyčiau tave. Jei tu būtum vanagėlis Ir vis gaudytum mane, Tai aš būčiau davatkėlė, Sėdėčiau bažnyčioje. Jei tu būtum davatkėlė, Sėdėtum bažnyčioje, Tai aš būčiau klebonėlis, Tapu tapu pas tave. Jei tu būtum klebonėlis, Tapu tapu pas mane, Tai aš būčiau angelėlis Ir tupėčiau danguje. Jei tu būtum angelėlis Ir tupėtum danguje, Tai aš būčiau šventas Jonas Ir vis gaudyčiau tave. Jei tu būtum šventas Jonas Ir vis gaudytum mane, Paprašyčiau švento Petro, Kad išvytų lauk tave.
C G
Mes sudėjom naują dainą,
C
Dainą linksmą, dainą dailią,
C7 F
Kai vaikai ją uždainavo,
G C
Linksmas juokas atkeliavo.
F
Juokės girios ir savanos,
C F
Juokės vilkas, žilas, senas,
B F
Juokės liūtas ir jenotas,
C F
Ir dramblys, ir begemotas.
Juokės senas senutėlis
Ant lazdelės pasirėmęs,
Juoko ašaros taip ritos,
Kad net pypkė jam iškrito.
Pypkė ant akmens pataikė,
Pypkė smūgio neatlaikė
Ir sudužo senio pypkė,
Ir pradėjo senis pykti.
Jis iš pykčio ropę graužė,
Vieną dantį išsilaužė,
Dantį vieną paskutinį,
Daug brangesnį už auksinį.
G C
Vaikystėje pasaką sekė mama,
D G
Kad jūroj gyveno dievaičio dukra.
G C
Pily gintarinėj gyveno jinai
D G
Ir dievą Perkūną mylėjo karštai.
G C
O Jūrate, Jūrate, atplauk,
D G
Manęs ateinant palauk,
G C
Teplazda tau vėjo burė
D G
Ir laukia pakrantėj motulė.
Kastyčiui išplaukus į jūrą ryte
Į tinklą pakliuvo dievaičio dukra,
Bet tai pamatęs Perkūnas rūstus
Sudaužė jo valtį į šipuliukus.
Pily atgaivino Jūratė graži,
Mylėjo ir gerbė tarnai jį visi,
Bet tai pamatęs Perkūnas rūstus
Sudaužė jos pilį į gintariukus.
Štai baigės lietuvių legenda sena,
Tikriausiai ją žinot geriau už mane.
Jei netikit šituo, įrodyt galiu,
Pririnkus pakrantėj gelsvų gintarų.
C G C7
Už jūros mėlynas mėlis,
F G C Am
Už jūros geroji žemė.
F G C Am
Mylima mano mergaitė,
F G C
Ten toli už jūros gyvena.
Pasidirbsiu mėlyną laivą,
Surasiu Meilės salą,
Ir išplauksim abu į jūrą
Paklausyt, ką bangos šneka.
Paklausysim jūros ošimo,
Ir linksmų mėlynųjų žuvėdrų,
O sugrįžę atgal į žemę,
Prisiglausim prie mėlyno kedro.
Aš, toks vienišas jaunas jūreivis, Mindau svetimo uosto gatves, Ieškau knaipės, kur gaučiau išgerti, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Aš rūkau tiktai stiprią taboką, Nesvarbu man, prie ko tai prives, Mano laimė man sukelia juoką, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Štai tos durys, kur įpila vyno, Kur dainuoja ir daužo taures. Aš taip pat su visais jas daužysiu, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Įeinu, tas duris atidaręs Ir nužvelgęs visas merginas, Atsisėdu į kampą prie stalo, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Kai viena tų merginų prieina, Pajuntu jos aistringas rankas. Dar įsipilu vyno į taurę, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Ji paklausia: Ko ieškai čia, broli? Negi tau taip negaila savęs? Atsakau jai, kad nieko nenoriu, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Ji pasiūlo išeit pasivaikščiot, Aš žinau, kur tai mus nuves. Sutinku, nors gal to ir nereikia, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Tai jau buvo gal tūkstantį kartų, Ji man taria: Aš noriu tavęs. Aš jai pinigus duodu iš anksto, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Atsibudęs pro viešbučio langą Pamatau savo laivo bures. Išeinu neištaręs nė žodžio, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k) Aš, toks vienišas jaunas jūreivis, Mindau saulėtas Nidos gatves. Nežinau, ar kada čia sugrįšiu, Nes niekad nieks nemylėjo manęs. (2k)