Dainos - L

A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z

Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.

Į viršų | Į pradžią

Laisvė

Ž.: Just.Marcinkevičiaus

  C               G            Am
Aš jau nepakeliu minčių apie tave!
  F                        G
Kaip obelis, apsunkusi nuo vaisių,
 C         Em                   Am
Užlaužiu tragiškai nusvirusias rankas,
   F             Dm                G
O tu sakai: "Stovėk, kaip stovi laisvė!".

O nesibaigianti kelionė į tave!
Jau kaip akmuo šalikelėj sukniubęs
Aš pilku vakaru lyg samanom dengiuos,
O tu sakai: "Eik taip, kaip eina laisvė!".

              F                G
Tai uždaryk mane, Tėvyne, savyje,
                  C             Am
Kaip giesmę gerklėje mirtis uždaro,
                   Dm         G
Taip, kaip uždaro vakarą naktis,
              F               G
O tu man atsakai: "Aš - tavo laisvė!".

Į viršų | Į pradžią

Laiškai

Ž.: I.Baltakienė
M.: G.Storpirštis

 Am         C        Dm     Am
Aš žinau, žinau - tu man rašai,
        E          Am
Laiškanešiai tik miega.
Lietus užklumpa, permerkia kiaurai,
Pasimeta laiškai
   Am          C       E      Am
Ir raidės, sakiniai žydrai nubėga...

Tu gi man rašai, tiktai laiškanešiai
Pasenę, serga uždegimais.
Tu gi man rašai baltai baltai.
Ant balto baltas sunkiai skirias,
Ant balto baltas argi skirias?

Arba Am C G Am
     Am G Am
     Am C G Am
     Am G Am
     Am C E Am

Į viršų | Į pradžią

Laivai

Airija

        G                 Em
Mes be jūros dar turime dangų
       G                  Em
Ir laivus jame matom keistus.
        Am                Am
Laivai plaukia lėtai pro langus
        C           D
Ir pro būstus mūsų šaltus.

Jie nuspalvina mūsų vienatvę,
Mūsų liūdesį, dar kažką.
Tas spalvas mes paliekame gatvėj,
Jas uždengia niūri pilkuma.

       C               D
Laivus lydi lietus ir vėjas,
     G              Em
Lydi saulė ir meilė mūsų.
       C               D
Jų tiesa - mūs tiesos teisėja.
      C                D
Kaip gyventum, jei jų nebūtų?

Su sparnais - be sparnų užgimę
Į savo jūrą – dangų žiūrim,
O jame mūs laivai – likimai
Visuomet su pakeltom burėm.

Jie nuspalvina mūsų vienatvę,
Mūsų liūdesį, dar kažką.
Tas spalvas mes paliekame gatvėj,
Jas uždengia niūri pilkuma.

Arba C
     Am
     Dm
     F G

Į viršų | Į pradžią

Lakštingalėli, gražus paukšteli...

Lakštingalėli, gražus paukšteli,
Po mano langu nečiulbėk,
Į mano gimtąjį namelį
Linksmai giedodamas čiulbėk.

Tenai kuplioji liepužėlė
Siūbuoja vėjo pučiama,
Tenai močiutė sengalvėlė
Dejuoja manęs laukdama.

Tenai močiutę nuraminki,
Palinksmink baltą galvą jos,
jai apie mane pasakyki,
Tegul šį tą ir ji žinos.

Sakyk: sulauksi greit sūnelio,
Laiminga būsi ir linksma.
Jis tave, savo motinėlę,
Gražiai senatvėje paguos.

Į viršų | Į pradžią

Laumės vaikas

Ž.: O.Baliukonytė
M.: V.Krenagis

Am             G
Čiūčia liūlia laumės vaiką,
F             E
Kreivą šleivą ir kuprotą.
Am          G
Skamba seno vario žiedas,
F             E
Laumės vaikui dovanotas.
Am          G
Vėjy grūdintas ir kaltas,
C              E
Laumės vaikas kaltas kaltas,
Am           G
Kad nešoka, nedainuoja,
C              E       Am
Kad nemiklios kreivos kojos.

Laumė močia tūžta, pyksta
Ir už stalo nesodina.
Viską žino, tik nežino,
Kad sparnai jos vaikui dygsta,
Kad išskirs jis vieną naktį,
Rudenį, per patį lietų.
Vidury didžiulės pelkės
Žmonės ras varinį žiedą.

Į viršų | Į pradžią

Laužo šviesa

Fojė

  Am       E      Am
Laužo šviesa naktyje
  Am        E     F
Guodžia gaivina mane,
 C                  G
Nerimas stingsta veide,
 E               Am
Kas ten toli tamsoje.

Laužas prieš mano akis
Dega karštai lyg ugnis.
Laukiu prie laužo šviesos,
Gal kas atklys iš tamsos.

  Am     F         C
Dek, šviesk ir neužgesk,
  Dm      Am
Šildyk rankas,
   Em     G       D
Glostyk akis atmerktas.
 Am      F       C
Būk vienintelė viltis,
  Dm          Am
Nors ir mano paties,
  E         Am
Uždegta naktyje.

Gal kas prie laužo sustos,
Gal pasiilgs šilumos.
Tam kas klajoja nakty,
Laužo šviesa bus viltis.

Žvaigždės pakilo aukštai,
Šaukia jas paukščių takai.
Laužas žvaigždes man atstos,
Šviesą ir šilumą duos.

Laužas ilgai dar liepsnos,
Kas man jo šviesą atstos.
Net visagalė naktis,
Laužo užpūst neišdrįs.

Į viršų | Į pradžią

Leiskit į tėvynę

Leiskit į Tėvynę,
Leiskit pas savus,
Ten pradžiugs krūtinė,
Atgaivins jausmus. 2x2

Pirm negu aušrelė
Skaisti užtekės,
Ten mano dainelė
Linksmai suskambės. 2x2

Čia jausmai man žūva,
Kalinė širdis,
Leiskit į Lietuvą -
Akys ten nušvis. 2x2

Medžių ten ošimas
Giedančiam pritars,
Šventas įkvėpimas
Dainą man sutvers. 2x2

Nemuną dabina
Gražūs jo krantai,
Širdį ten ramina
Meilesni jausmai. 2x2

Svetimoj padangėj
Nemalonu, ne,
Lietuvėlę brangią
Vis regiu sapne. 2x2

Į viršų | Į pradžią

Lietus

Aktorių trio

 Em
Kai pasibels lietus į gatvės grindinį,
 Am              H7         Em
Kai pasibels lietus į tavo širdį,
 Am      C        Em
Tu nesislėpk, nuo jo nebėk,
 Am      C          H
Jei sulijai nesigailėk.

     Am      H7          Em     C
Buvo žemė šalta, žmonės buvo šalia,
Krito žemėn tada, žiemužėlė šalta.
Ir nutiko staiga, snaigė tapo melsva,
Žemė tapo žalia nuo lietaus.

Į viršų | Į pradžią

Lietuva brangi

Maironis

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai:
Graži tu savo dangaus mėlyne!
Brangi: tiek vargo, kančių prityrei.

Kaip puikūs slėniai sraunios Dubysos,
Miškais lyg rūta kalnai žaliuoja;
O po tuos kalnus sesutės visos
Graudžiai malonias dainas ringuoja.

Ten susimąstęs tamsus Nevėžis
Kaip juosta juosia žaliąsias pievas;
Banguoja, vagą giliai išrėžęs;
Jo gilią mintį težino Dievas.

Kaip puikūs tavo dvarai, tėvyne,
Baltai iš sodų žalių bekyšą!
Tik brangią kalbą tėvų pamynę
Jie mūsų širdis mažai ką riša.

Kaip linksma sodžiuos, kai vyturėlis
Jaukiai pragysta, aukštai iškilęs,
Ar saulė leidžias, ir vakarėlis
Ramumą neša, saldžiai nutilęs.

Bažnyčios tavo ne tiek gražybe,
Ne dailės turtais, ne auksu žiba;
Bet dega meilės, maldos galybe,
Senųjų amžių gyva tikyba.

Kai ten prieš sumą visi sutarę
Graudžiai užtraukia "Pulkim ant kelių",
Jausmai bedievio vėl atsidarę
Tikėti mokos nuo tų vaikelių.

Graži tu, mano brangi tėvyne,
Šalis, kur miega kapuos didvyriai!
Ne veltui bočiai tave taip gynė,
Ne veltui dainiai plačiai išgyrė!

Į viršų | Į pradžią

Lietuva mano šiaurės...

Lietuva mano šiaurės pašvaistė
Ir gėlė sidabrinių rytų,
Kas krauju tavo veidą aplaistė
Ir ko raudi prie kryžkelės tu?

Ak, raudočiau ir aš apkabinęs
Tavo kojas gimtoj pakelėj,
Kad iš tavo padangės lininės
Kristų džiaugsmo dienos spinduliai.

Kad sugrįžęs ant Nemuno kranto
Iš tremtinio kelionės liūdnos
Glausčiau tartum relikviją šventą
Radęs slenkstį namų pelenuos

Ak, norėčiau raudoti iš džiaugsmo
Ir pajust, kad po kojom esi
Lietuva, žemės žodi švenčiausias,
Lietuva, žemės laimė šviesi...

Į viršų | Į pradžią

Lietuva - tu va čia

Lietuva - tu va čia,
Kaip širdis, kaip lava, į kurią keliavau,
Kaip širdis.

Lietuva - tu žaizda,
Apjuosta šviesiaplaukiais takais, takais,
Tu žaizda.

Kas tave nuo mano pėdų atplėš,
Pažiūrėk, Lietuva, va - tu, aš, va - tu, aš
Lietuva.

Lietuva - tu va čia,
Kaip širdis, kaip lava, į kurią keliavau,
Kaip širdis.

Į viršų | Į pradžią

Linksmumas eina per girias

Linksmumas eina per girias:
Paukšteliai kelia vestuves.
Ir tralialia, ir tralialia, ir tralia lia lia.

Jaunikis buvo pats gaidys,
Turtingas ir gražus našlys, ir tralialia...

Gegutė buvo nekvaila:
Sutiko būti jo žmona...

Raudonais batais pabrolys
Sutiko būti pats garnys.

O kalakutas išdidus
Rikiavo pamergių pulkus...

Apuokas buvo kunigu
Ir buvo jam labai smagu.

O pempė ta su kuodeliu
Kraitelį vežė važeliu.

Dundėjo miško pakraščiai,
Nes žvirbliai šoko ištisai.

Vestuvių rytą ant šakų
Lakštutės suokė iš natų.

Genys vis kalė snapeliu,
Gegutės pritarė kū-kū.

O šarka prijuoste balta
Į stalą nešė su taga.

Kurapkos lesė tik kviečius:
Joms tortas buvo neskanus.

O tie žvirbliai triukšmadariai
Karvojų rijo kaip rykliai.

Pyragų buvo įvairių,
Nebuvo tiktai svaigalų.

Į viršų | Į pradžią

Lipau ant kumelės

Lipau ant kumelės
Nuo kumelės dringt.
O kad ją perkūnas!
Negaliu užlipt.

Pried.: Ramta drylia oi lia
        Oi ly lia
        Ramta drylia oi lia
        Oi ly lia

Oi gaila gaila
Gaila man savęs.
Kodėl, mergužėle,
Nelankai manęs.

Į viršų | Į pradžią

Lopšinė apie uodelį

Kas ten girioj trinktelėj, 
Net girelė sudundėj?
A-a opa-pa,
Net girelė sudundėj.

Ir atskrido uodelis,
Ir nutūpė ant šakos,
A-a opa-pa,
Ir nutūpė ant šakos.

Ir papūtė vėjelis,
Ir nupuolė uodelis,
A-a opa-pa,
Ir nupuolė uodelis.

Ir nupuolė uodelis,
Išsimušė tris dantis,
A-a opa-pa,
Išsimušė tris dantis.

Ir atskrido musiukė,
To uodelio sesiukė,
A-a opa-pa,
To uodelio sesiukė,

Oi, uodeli, broleli,
Ar tu gyvas, skrist gali?
A-a opa-pa,
Ar tu gyvas, skrist gali?

Gal tau reikia daktaro,
Gal kunigo klebono?
A-a opa-pa,
Gal kunigo klebono?

Nei man reikia daktaro,
Nei kunigo klebono.
A-a opa-pa,
Nei kunigo klebono.

Man tik reikia arielkos,
Nors ir pusės butelkos.
A-a opa-pa,
Nors ir pusės butelkos.

Dar arielkos negėrė,
Kai uodelis numirė.
A-a opa-pa,
Kai uodelis numirė.

Kai uodelį šarvojo,
Visos musės raudojo.
A-a opa-pa,
Visos musės raudojo.

Kai uodelį duobėn dėj,
Visos vapsvos verkt pradėj.
A-a opa-pa,
Visos vapsvos verkt pradėj.

Į viršų | Į pradžią

Lopšinė (Miki, vaikuti brangus)

M.: R.Paul

 D        A       D     G                 D
Miki, vaikuti brangus, sutemos gaubia laukus,
 A                 A7  D              D7
Rimsta ėriukai garde, tyla bitelės sode.
 G                   D
Mėnuo įkopęs dangun žvelgia pro langą vidun.
 A         D        A    D        A      D
Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.
         A  D
Miegok, miegok...

Viskas nutilo pily, skęsta ramiam snauduly,
Niekas nevaikšto čionai, nekrebžda pelės seniai.
Tuščia virtuvėj, rūsy, žmonės sumigo visi.
Nieko, brangus, nebijok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Tu visas džiaugsmas namų, gera čia tau ir ramu,
Šitiek žaislų kambary, šitiek saldainių turi.
Niekas tau jų nepalies, miki, valdove pilies,
Šviesų sapnelį sapnuok, mik, karalaiti, miegok.
Miegok, miegok...

Į viršų | Į pradžią

Pastabas ir pasiūlymus prašome siųsti adresu andrius.kurtinaitis@maf.vu.lt