A | B | C | D | E | F | G | H | I | Y | J | K | L | M | N | O | P | R | S | T | U | V | Z
Dainoms, pažymėtoms (a) raide, yra nurodyti akordai.
Gale lauko toli trys berželiai stovi, Trys berželiai svyru svyruonėliai Tarpu savęs kalba, kalba: Kad bernelis būčiau, tėvelio sūnelis, Viso svieto vargą vargužėlį Žagrele aparčiau, arčiau. Gale lauko toli trys liepelės stovi, Trys liepelės, svyru svyruonėlės Tarpu savęs kalba: Kad mergelė būčiau, močiutės dukrelė, Viso svieto vargą vargužėlį Staklelėm apausčiau, ausčiau.
Iš miuziklo Muzikos garsai
C F C G
Jei dainuosim iš natų,
C F G C G C
Tai išmoksim daug dainų.
Sol do lia fa mi do re
Sol do lia si do re do.
C
DO - tai saulė danguje,
G
RE - švelnus jos spindulys,
C
MI - tai rytmečio žara,
F
FA - tyra svajų šalis,
C C7 F
SOL - tai vyturio daina,
Dm G
LIA - dangaus žydra šviesa,
E Am
SI - ji ilgesio pilna,
F G C
Štai ir baigėsi gama.
Kartokim...
C
Do mi mi, mi sol sol
Dm G
Re fa fa, lia si si.
Gaudeamus igitur, Juvenes dum sumus! Post incundam iuventutem, Post molestam senectutem Nos habebit humus. Vita nostra brevis est, brevi finietur, venit mors velociter, Rapit nos atrociter, Nemini parcetur. Vivat academija! Vivat professores! Vivat membrum quodlibet! Vivant membra quaelibet! Semper sint in flore! Vivat et respublica Et qui illam regunt! Vivat nostra civitas Maecenatum caritas, Qui nos hic protegunt! Vivant omnes virgines, Graciles formosae. Vivant et mulieres, tenerae, Amabiles, bonae, laboriosae.
D A G D A D
Kiek pievoje žiedelių, kiek daug margų drugių,
D A G D A D
Iš miško gegutėlė jau siunčia mums ku-kū
A D A D
Ku-kū, ku-kū kiek daug margų drugių.
A D A D
Iš miško gegutėlė jau siunčia mums ku-kū.
Jau šoka voveraitės suktinį tarp šakų,
Gegutė vis kukuoja ku-kū, ku-kū, ku-kū.
Ku-kū...
Kiškelis jau laukuose pastatęs auseles
Su ežiu galbūt ruošias daryti lenktynes.
Ku-kū...
Tuk tuk tuk tuk genelis kalena snapeliu,
Miške gegutė juokias ku-kū, ku-kū, ku-kū.
Ku-kū...
C Dm G C
Gegutė ginčą kėlė su asilu miške,
Am Dm G C
Kuris gražesnę dainą užtrauks gaida smagia:
G C
Ku-ku iaa užtrauks gaida smagia.
Gegutė tuoj pradėjo skardžiu balsu kukuot,
O asilas išpuikęs mėgino pamėgdžiot:
Ku-ku iaa mėgino pamėgdžiot.
Duetas tuoj sugriaudė artistų šių dviejų,
Kad persigandęs spruko piemuo tolyn nuo jų.
Ku-ku iaa piemuo tolyn nuo jų.
C Am
Jei nori tu iš tikro pasiekt svajonę savo -
Dm G
Geltonas kelias veda keliaut ir nugalėt.
C Am
Duok, mielas drauge, ranką - kartu smagiau keliauti,
Dm G
Kartu kliūtis įveiksim, kol kelias pasibaigs.
C F C
Reikia proto Šiaudinei Kaliausei,
G Am
Geležiniam Medkirčiui - širdies,
Dm G Em
Nori būt drąsus Bailusis Liūtas
Am F G
Ir mergaitė ieško namų.
C G C G
Geltonų plytų kelias kiekvienam nutiestas
Em Am F G
Į svajonių miestą, kur smaragdai žėri.
C G C G
Eiki juo, nesustoki, kelio galą priėjęs
Em Am F G C
Tu draugus pažinsi, kur smaragdai žėri.
G C
Gėlė pasakė vėjui, kad ji pražys rytoj,
G C
O vėjui pasigirdo, kad ji pasakė "tuoj",-
D Hm
Tas pakuždėjo broliui, o brolis dar kitam,
C D
Jauniausiam ir linksmiausiam, kvailam ir
G
nerimtam.
Ir tas atvarė debesį ir ėmė pilti lietų,
Ir saulės krosnį išpūtė, kad ji karščiau spindėtų,
Ir visą kaimą sujaukė, ir dūko be galvos,
Ir trankės klausinėdamas, kurios ji bus spalvos.
Ir nutarė nelaukusi pražyst gėlė gera,
Ir plyšo drėgno pumpuro žalia skara,-
Gėlė baltai pražydo, ir baltą gėlę tą
Lingavo vėjas šaukdamas: "Balta, balta, balta!"
Giedu giesmelę, savo dainelę Apie rūpesčius, vargelius Lietuvos krašto, ne tiek iš rašto, Giedu senųjų žodelius. Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų Kalnai ir maži kalneliai. Tenai Lietuva per amžius buvo, Kaip sako mūsų seneliai. Ten miškai snaudė, ten meškas gaudė Kasdien lietuviai iš seno. Ūžė braškėjo medžiai nuo vėjo Ten, kur lietuviai gyveno. Ant piliakalnių, ant smėliakalnių Ąžuolai švęsti kerojo Ir tie dievaičiai, kuriuos žemaičiai, Kuriuos lietuviai turėjo.
D A D
Gyveno ragana viena, be galo buvo ji linksma,
D A D
Ji mėgo kepti pyragus ir kvietės į svečius.
G D G D
Ir traukė kas dieną ji dainą tik vieną:
D
Bum fili bum fili bum bum
A
Ir bum fili bum fili bum bum bum.
Gimimo dieną manė ji praleisti raganų būry
Ir raganų net dešimčia jau lekia, švilpia čia.
Draugužės sujojo, langan baladojo:
Bum fili bum...
Draugužės geria limonadą ir valgo tortą, marmeladą,
O kai namo pagaliau išėjo - tramvajun sugužėjo.
Pro langus žiopsojo ir garsiai kartojo:
Bum fili bum...
Gražių dainelių daug girdėjau Tyliuoju vakaro laiku, Bet kai į tolį jas lydėjau, Nebuvo liūdna, nei klaiku. Tik vieną dainą vakarinę Širdis pamilo taip karštai Ir neberimstu, kol aušrinę Užmerkia brėkšdami rytai. Gaili ji buvo kaip gegutės Graudingos raudos tylumoj. Graži kaip čiulbesiai lakštutės Žaliam gojely sutemoj. Aidužiai blaškėsi ir gaudė, Ir žemė klausės jos maldos. Ir vakarai slapta nuraudę Taip nežėrėjo niekados. Gėlelės ašarom sužvilgę Mirgėjo tūkstančiais varsų, Ir verkė širdys išsiilgę Dainos bevirpančių garsų. Bet dainužėlė nepamilo Vargelį vargstančio žmogaus, Ir apsiverkusi pakilo Į erdvę mėlyno dangaus. Jai kelią nušvietė aušrinė Švelnučiais aukso spinduliais. Sesutės žvaigždės susipynę Lydėjo dainą pašaliais. Dausų platybėj ji pranyko, Nutilo žodžiai ir gaida, O sieloj man giliai paliko Beribio ilgesio žaizda. Nuo skausmo veltui jėgos mažta, Dainos užmiršti negaliu, Ir vis sapnuoju gražų kraštą, Ir vis akis dangun keliu.
Prašom, prašom paklausyti, Ką mes norim pasakyti Arba giesmę pagiedoti, kaip mums teko uliavoti. Gražus miškas, miško būdas, Visi groja savo dūdas, Dobile, dobile, dobile, Dobilėli žaliasai. Dobile! Tetervinas ūžia mala, Genys skylę stuobry kala, O bitelė ta pilkoji Apie žiedelius sukiojas. O toliau ten prie upelio Susirinkę ant kalnelio, Piemenukai karves gano Ir žaislelių prasimano.
Greitai greitai laikas bėga Gražių svajonių ir sapnų, Miške balsas suskambėjo Ir tiktai girdis aidas jo. Greitai greitai išvažiuosiu, Paliksiu tave amžinai, Gal daugiau jau nebegrįšiu, Užmiršk, užmiršk, užmiršk-prašau. Užmiršk be keršto, be piktumo, Užmiršk praėjusius laikus. Užmiršk, kad aš tave mylėjau Užmiršk, užmiršk, užmiršk-prašau. Aš paslaptauti nemokėjau Ir atviros širdies buvau, Bet tavo būti negalėjau, Atleisk, atleisk, atleisk-prašau.
D A
Griežle, griežlele, mano mylima, mano mylima,
A7 D
Į papartyną neviliok manęs, neviliok manęs.
D7 G
Apynėliu aplink kaklą vyniokis,
D A7 D D7
Su griežle, su griežle, su griežlele.
Griežle, griežlele, mano mylima, mano mylima,
Dainuok dainelę rytą vakarą, rytą vakarą.
Ir susitiko, susipynė mūsų širdys
Su griežle, su griežle, su griežlele.
Griežle, griežlele, mano mylima, mano mylima,
Į papartyną nusivesk mane, nusivesk mane.
Ten per dienelę suksim mes abu lizdelį
Su griežle, su griežle, su griežlele.
Arba G D
D G
G Am
G D G
D A Nemune ledai išplauks, G A D Obelys pabals. D A Parymok, manęs palauk G A D Prie baltos obels. Hm D Parugėm gelsvom basa G A D Vasara prabėgs. Hm G Mėnesienoje rasa A Ašara žibės. Bus ruduo. Atjos šiaurys, Obelys pagels. Lauk manęs pavakary Vėtroj prie obels. Šaltis išrašys languos Tulpes, ramunes. Negyvuos žiemos speiguos Tujen lauk manęs. Jei dar myli, jei brangus, Jei manim tiki,- Šaltas apkasas man bus Tėviškė jauki. Ir tu būsi taip arti, Jausiu prie šalies. Ir aplenks mane mirtis, Ir kulka nelies. Tu žiedelio nenumauk, Nenukirpk kasų, Ilgai laukus, dar palauk, Grįšiu iš tiesų. Vėliavas nuleistas neš - Žuvusį minės. Netikėki...grįšiu aš, Grįšiu, lauk manęs. Akmenys paplentėm kauks, Sužaliuos lazda. Lauk manęs, kai nebelauks Niekas niekada.